Naujausios žinios

Kernavėje kultūrų samplaika (vaizdo įrašas)

Jau keletą metų iš eilės Širvintų kultūros centro Kernavės filialas sukviečia žiūrovus į įspūdingą kultūrinių dermių indų-lietuvių senosios kultūros meno projekto „Darnoje“ renginį. Šiemet renginį sudarė dvi dalys. Žiūrovams buvo suteikta galimybė nemokamai išklausyti dvi paskaitas apie deivių įvaizdžius skirtingose kultūrose. Paskaitą „Deivės įvaizdis baltų mitologijoje“ skaitė habil. dr. Nijolė Laurinkienė. Ji papasakojo apie įvairiose Europos vietose rastas akmenines figūras – Dievų motinas, kurias istorikas A. Bumblauskas vienoje savo knygų pavadino „Prūsų bobomis“, bei deives, paminėtas sakmėse bei vėlyvesniuose rašytiniuose šaltiniuose. Tai Medeina, Fortūna, Laumė, Žemyna bei Laima.

Paskaitą apie deivės įvaizdį senovės indų tekstuose „Rigveda ir Atharvaveda“ skaitė vedologas Šarūnas Šimkus. Jis teigė, kad vedose deivės minimos gana retai. Vyrauja vyriškos dievybės. Net visų dievų motinai, pasaulio sutvėrėjai Aditei, neskirta daug dėmesio. Vedologas Š. Šimkus perskaitė keletą eiliuotų kūrinių travedų iš skirtingų vedų, kuriose minimos deivės upės, vardinamos vardu Apas. Tai pirminis gyvas vanduo, iš kurio atsiranda visa kita. Deivė Sarasvate vardinama kartu su upėmis. Ji minima kaip vandens plūsmo, proveržio deivė, kuri ne tik sukuria naują gyvybę bei naikina kliūtis, bet savo jėga gali griauti ir naikinti. Aušros deivė Ušas, susijusi su aušrine žvaigžde, įsivaizduojama pasipuošusi mergelė visa spindinti važiuojanti karieta per dangų, tai nakties sesuo ir saulės meilužė, nes Indijos mitologijoje saulės dievas yra vyras. Kalbos deivė Vač travedoje pati save vadina svarbiausia visų dievų deive, nes ji yra visur ir visuose, dievybėse, žemėje, danguje bei visose gyvybėse. Indijos mitologijoje rasta ir baltiškųjų deivių atitikmenų. Žemynos atitikmuo yra Prithivė, Medeinės atitikmuo – Aranjanė.

Vėliau Kernavės kultūros centro salėje susigyveno kelios kultūros, tautos, skirtingi muzikiniai instrumentai bei šokiai. Skambant lietuvių ar latvių liaudies sutartinėms, scenoje buvo atliekami indų liaudies šokiai. Įspūdingą šviesos, muzikos ir šokio spektaklį renginio organizatoriams sukurti padėjo Kernavės filialo folkloro ansamblis „Medgrinda“ (vadovė Kristina Stankevičienė) bei svečiai iš Europos šalių bei Lietuvos miestų.

Renginio žiūrovams buvo suteikta galimybė tiesiogiai pamatyti Indijos šokio meistrų pasirodymus. Indų šokiu atskleidžiami visi žmogiškieji jausmai: džiaugsmas, laimė, meilė, neapykanta ir baimė. Šio meno subtilybes Kernavės filialo salėje parodė šokėjas, kilęs iš Indijos, Sooraj Subramaniam, kuris dirba Belgijoje kaip nepriklausomas šokėjas, stato solo pasirodymus ir bendradarbiauja su šokių kompanijomis ir choreografais iš visos Europos. Publika, sužavėta šio šokėjo lankstumu, grakštumu, veido išraiška bei kūno judesiais ryškiai perteiktais jausmais, plojo Sooraj Subramaniam atsistojusi ir pavymui šaukė „Bravo“.

Scenoje muzikinius kūrinius atliko Aina Tobe vadovaujama folkloro grupė iš Latvijos „Dalve“, kurios pavadinimas reiškia „lokio leteną“. Šios grupės dalyviai scenoje demonstravo pačių dalyvių sukurtus, rekonstruotus Livonijos archeologinius drabužius, padabintus senovės ornamentais bei papuošalais. Skambant „Dalve“ sutartinėms, ant scenos kūno judesiais per šokį žiūrovams jas išreiškė vienintelė kathak ir odissi šokio stilių atlikėja ir choreografė Lietuvoje Kristina Luna, kuri indų šokio meno mokėsi pačioje Indijoje pas įžymius šokių meistrus. Skambant  „Dalve“ muzikai, ant scenos šoko klasikinių indų šokio stilių odissi ir kathak šokėja, mokytoja, choreografė iš Latvijos Premal Madina, kuri taip pat šio meno mokėsi Indijoje, bei Rajyashree Ramesh akademijos šokėjos.

Indų šokių pristatymą bei latvių atlikėjų pasirodymus savo kūriniais praturtino grupė „Liberte“ (vadovė ir kompozitorė Ana Babuškina). Šios grupės repertuarą sudarė sutartinės, aukštaičių vienbalsės, žemaičių daugiabalsės dainos. Šioje grupėje puikiai dera apjungti įvairūs tradiciniai ir netradiciniai muzikiniai instrumentai: skudučiai, fleita, akordeonas, smuikas bei senoviniai barškučiai.

Scenoje ratelius suko folkloro grupė iš Kupiškio „Kupkėmis“ (vadovė, folkloro specialistė Alma Pustovaitienė). Šios grupės moterys iš visų renginio dalyvių išsiskyrė išskirtiniais galvos apdangalais, papuošalais bei ryškiais drabužiais. Už etnografinę veiklą – kupiškėnų tradicijų, papročių, tarmės išsaugojimą ir sklaidą – ansamblis „Kupkėmis“ 2010 m. apdovanotas aukščiausia šalies nominacija – Aukso paukšte.

Žiūrovai savo susižavėjimą renginiu išreiškė plodami atsistoję ir neskubėdami skirstytis.

spaudos rėmimo fondo logo

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*