Penktadienio vakarą į Širvintų kultūros centro Kernavės filialo salę susirinko Indijos muzikos mylėtojai. Tą vakarą susirinkusiems pasitaikė unikali proga išgirsti UNESCO saugomos ypatingos bengališkos baulų dainavimo tradicijos meistrų grupės „Sahajiyā Boter Baul Sampradai“ („Banjano sahadžijos baulų susibūrimas“) dainavimo. Ši tradicija kilusi iš Bengalijos. Patys baulai gimtuose kraštuose vadinami „medaus nešėjais“, nes jų tradicija keliauti, lankyti žmones ramiai atliekant dainas primena bičių dūzgimą. Lietuvoje baulai lankėsi pirmą kartą ir nepraleido progos aplankyti taip pat UNESCO saugomos Kernavės.

Renginio vedėja Kristina pasakojo, kad Indijoje baulai yra žinomi kaip dvasinė tradicija ir folkloro muzikos žanras, jau daugybę šimtmečių gyvuojantis Bengalijoje, kuri apima Indijos vakarinę dalį ir Bangladešą. Ji teigė, kad į Kernavę atvykęs Ananda Gopal Das yra septintos kartos baulas, tradicijos nuo mažumės mokęsis ir paveldėjęs ją iš savo šeimos. Kernavėje savo brolio bei draugų atliekamoms dainoms Ananda Gopal Das pritarė skambalėliais.

Indijos gerbėjai išgirdo folkloro tradicijai būdingas dainas apie Radha ir Krišną, dainoje vaizduojamą kaip juodoji bitė, Mokytojo ir mokinio ryšį, kūną, kuris jaunam žmogui atstoja namą, o senam – narvą. Dainos buvo atliekamos pritariant tradiciniais bengališkais instrumentais: dotara, khomokhu, karataliu bei indiška tabla.

Kone dvi valandas vykęs koncertas neprailgo. Muzika liejosi lengvai ir svajingai, lyg pati gamta ją atliktų. Klausantis muzikos, rodos, galėjai išgirsti šaltinėlio čiurlenimą, upės pavasarinę tėkmę, paukščių čiulbesį ar bičių dūzgesį. Po koncerto žiūrovai išsinešė didelę patirtį – pažintį su unikaliu UNESCO nematerialaus pasaulio kultūros paveldu – baulu tradicija bei jų muzika.

Penktadienio vakarą į Širvintų kultūros centro Kernavės filialo salę susirinko Indijos muzikos mylėtojai. Tą vakarą susirinkusiems pasitaikė unikali proga išgirsti UNESCO saugomos ypatingos bengališkos baulų dainavimo tradicijos meistrų grupės „Sahajiyā...