Pasidalink per Facebook!

Prieš kurį laiką laikraščiuose mirgėjo skelbimai – Kiaukliuose vėl cepelinų balius. Cepelinai Kiaukliuose ne naujiena. Nuo 1999 rudens iki 2019 rudens. Nieko sau baliai! Kaip pasisekė sužinoti, Širvintų kultūros centro Kiauklių filialo vadovė Asta Amankavičienė prieš dvidešimt metų, kovo 9 dieną, dalyvavo Vilniuje seminare. Jauna specialistė domėjosi viskuo ir kūrė planus, kaip ką nematytą, negirdėtą padaryti savo valdose. Pasitaikyk tu man! Seminare dalyvavę žemaičiai kalbėjo apie cepelinus. Kaip dabar paaiškėjo, cepelinai – tai žemaičių valgis, atkeliavęs iš Vokietijos. Juos ten pradėjo virti 1783 metais. Pas žemaičius jie „atkeliavo“ prieš 150 metų. Gera mintis laiku pasakyta ir laiku išgirsta. Astai tik to ir tereikėjo.

Po bulviakasio, 1999 metų rudenį, mintis apie cepelinų balių tapo kūnu. Pirmajam baliui bulves skuto ir tarkius sunkė Astos mama ir sesuo. Padarė 100 cepelinų. Kas pirmieji jais vaišinosi? Ogi kaimynai – Anciūnų kaimo kapela. Nesužinojau, kur buvo kiaukliškiai, kodėl neatėjo į balių. Gal išdidumas neleido – laukė didelių prašymų? Taip buvo prieš dvidešimt metų. O dabar?

Dabar didelė, erdvi Kiauklių kultūros namų salė pilnutėlė. Už ilgų stalų kiaukliškiai, kaimynai iš aplinkinių kaimų, svečiai, rėmėjai. Ponia Asta nespėja su visais sveikintis, visais pasirūpinti, jai vakarą padėjo vesti kolegė Dalia Kiaulevičiūtė.

Pirmiausia pakviestos į sceną didžiausios cepelinų gamintojos ir ne vien moterys, joms didelę pagalbą teikė vyrai. Didžiulė grupė darbavosi, kol „sukūrė“ 1 004 cepelinus, viršijo numatytą skaičių keturiais cepelinais – magaryčių. „Kas tiek suvalgys ir kiek laiko reikės valgyti. Tikriausiai kito baliaus nereikės – bus ilgai sotūs“, – pamaniau. Lyg atspėdama mano mintis, Asta Amankavičienė pateikė labai įdomią ataskaitą: ryte aplankyti Širvintų parapijos globos namų gyventojai – čia padovanoti 167 cepelinai, aplankyti ir Želvos globos namai. Čia mažiau gyventojų, todėl 60 padovanotų cepelinų jiems buvo pakankamai. Aplankyti vieniši gyventojai, socialiai remtinos šeimos. Supratau, balius buvo visame Kiauklių krašte, kas neatėjo, galėjo gardžiuotis cepelinais namuose. Dar net Širvintos ir Želva pasiekta.

Padėkų ir gerų žodžių už gerą darbą, už netikėtumą ir malonią staigmeną verti jos įgyvendintojai. Žinoma, kaip ponia Asta sako, nebūtų šio susitikimo ir šventės, jei ne rėmėjai. Nuo pat pradžios, t. y. jau dvidešimt metų pagrindinis rėmėjas – Lietuvos žemės ūkio ministerija, prisidėjo Širvintų vartotojų kooperatyvas „Veivera“, Naraškevičių, Karickų, Matulių, Šepkų šeimos. Rėmėjų buvo ir daugiau, tačiau jos norėjo likti inkognito. Žinomiems ir nežinomiems rėmėjams nuoširdžiai padėkota. Jiems ir visiems susirinkusiems koncertavo Panevėžio rajono Raguvos kapela „Kukalis“, vadovaujama Henriko Balčiūno, kuriam kitą dieną – jubiliejinis gimtadienis, tad ir jis neliko be dovanų, pasirodė smagūs Molėtų kaimo kapelos muzikantai (vadovas Kęstutis Kuzmickas). Ne vien kaimo kapelos grojo ir dainininkai dainavo.

Į sceną renginio vedėja pakvietė tris vyrus, kurie turėjo kuo greičiau atlikti visus būtinus darbus, kuriuos reikia padaryti, kad gautume cepeliną. Greičiausiai dirbo Arvydas, antras buvo Česlovas, trečias liko Virginijus.

Cepelinų baliaus kaltininkę Astą pasveikinti ir paragauti jubiliejinių cepelinų atvyko rajono Tarybos nariai V. Šimonėlis, V. Sarpauskas, A. Skeberienė, seniūnė L. Griškienė, VVG atstovė V. Janavičienė, Širvintų miesto bendruomenė, Anciūnų bendruomenė, UAB „Ekmeta“ atstovai, visų nė nesuminėsi. O Ukmergės rajono Pabaisko bendruomenės pirmininkė atvyko sužinojusi apie tokį renginį, kaip ji pati dar sakė: „atvažiavau pasivogti idėjų“.

\Tai kiek iš viso per dvidešimt metų pagaminta ir suvalgyta didžkukulių? Paskaičiuokit: pernai pagaminta 600 vienetų cepelinų, tada buvo 6 874, šiemet – 1 004 cepelinai. Iš viso per dvidešimtmetį – gražus skaičius – 7 878. Kiek šiemet sunaudota bulvių? Lygiai vienuolika maišų. Vienas maišas bulvių buvo išvirtas, o dešimt maišų bulvių sutarkuota. Įdomiausia, kad baliaus sumanytoja Asta nė vieno cepelino per dvidešimt metų taip ir nepadarė.

Va, ką reiškia geras vadovas – darbas vyksta, kai gerai suorganizuoji, o pačiai ir dirbt nereikia, tik vadovauti. To visi sveikintojai ir valgytojai linkėjo poniai Astai Amankavičienei: taip toliau vadovauti, kad baliai nesibaigtų sulaukę dvidešimtmečio.

Nuotraukos autorės

Prieš kurį laiką laikraščiuose mirgėjo skelbimai – Kiaukliuose vėl cepelinų balius. Cepelinai Kiaukliuose ne naujiena. Nuo 1999 rudens iki 2019 rudens. Nieko sau baliai! Kaip pasisekė sužinoti, Širvintų kultūros centro...