Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas balandžio 18 d. laikraščio „Širvis“ 15-ame šių metų numeryje.

Įspūdingą ekskursiją per Atvelykį į trečią pagal dydį kaimyninės Lenkijos miestą Krokuvą Širvintų bočiams suorganizavo veiklūs LPS Širvintų skyriaus vadovai kartu su kolegomis iš Ukmergės.

Kelionė prasidėjo ankstų penktadienio rytą, trečią valandą. Kelionė tikslo link su sustojimais pailsėti, pavalgyti truko apie 13 val.

Pakeliui į Krokuvą sustojome Čenstakavoje (Częstochowa), piligrimų mieste Silezijoje, prie Vartos upės. Aplankėme ten esančią Čenstakavos Dievo Motinos šventovę – barokinio interjero pauliečių vienuolyną, prie kurio glaudžiasi 106 metrų bokštas ir koplyčia su garsiuoju Juodosios Madonos paveikslu. Šis paveikslas yra garbinamas tiek Romos katalikų, tiek stačiatikių ir laikomas stebuklingu. Pasak meno istorikų, Jasna Guros paveikslas yra bizantinė ikona, datuotina VI–IX a. Šią šventovę gausiai lanko lenkai ir šalies svečiai visais svarbiais gyvenimo momentais, linksmais ir liūdnais, priimant svarbius sprendimus – pasirenkant gyvenimo kelią, vienuoliškąjį pašaukimą ar santuoką, gimus vaikams. Šventovė stovi ant Jasna Guros (Šviesiosios Kalvos), supančios miestą. Įprasta atvykti į šventovę ir patikėti Dangiškajai Motinai savo problemas priešais stebuklingąjį Dievo Motinos paveikslą. Šis paveikslas yra Jasna Guros širdis ir stiprybė, paslaptinga ir neišmatuojama, kasmet pritraukianti didžiules minias piligrimų. Daug kartų čia lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Jo apsilankymai šventovėje įspūdingai įamžinti. Mums pasisekė, kad tuo metu buvo aukojamos Šv. Mišios, ir mes jose dalyvavome. Matėme daug jaunų žmonių, kurie labai nuoširdžiai meldėsi ir labai šiltai bendravo su Šv.Mišių dalyviais.

Apžiūrėję bažnytinio meno muziejų, pastovėjome prie didelio bareljefo, kurį lenkų tauta sukūrė 97 savo iškiliems tėvynainiams, 2010 m. balandžio 10 d. žuvusiems aviakatastrofoje prie Smolensko, atminti.

Ypatingas jausmas apima šioje šventovėje, tiesiog nesinori iš jos išeiti… Ten pabūti, viską apžiūrėti reikia mažiausiai visos dienos. Tai iš tikrųjų didinga šventovė, nepaliekanti žmogaus širdies abejinga…

Penktadienio pavakarę atvykome į Krokuvą, įsikūrėme viešbutyje netoli senamiesčio ir jau tą patį vakarą grožėjomės nuostabiu reginiu – gražiai apšviestu vakarinės Krokuvos senamiesčiu. Daugelį metų Krokuva buvo karališkoji Lenkijos sostinė, jos senamiestis yra labai įspūdingas, taip pat įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Kadangi miestas antrojo pasaulinio karo metais nebuvo sugriautas, senieji pastatai išliko net iš XIV, XV, XVI amžių. Stebint juos iš centrinės aikštės negalima buvo atsigrožėti…

Šeštadienio rytą išvykome į garsiąsias Veličkos druskos kasyklas. Velička yra už 10 kilometrų nuo Krokuvos. Tai vienintelės druskos kasyklos pasaulyje, veikusios nepertraukiamai nuo viduramžių. Jos iškastos 9 lygiais iki 327 metrų gylio, o bendras tunelių skaičius sudaro net apie 300 kilometrų. 1980 m. šis „požeminis pasaulis“ buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo pirmojo sąrašo vienuoliktuką.

Masinė druskos akmens kasykla Veličkoje prasidėjo XIII a. ir tęsėsi iki 1772 metų, daugiau nei 500 metų. Lenkijos monarchai suprato akmens druskos vertę ir greitai sukūrė monopoliją. XIV a. pajamos iš druskos sudarė trečdalį viso valstybės iždo.

Neišdildomą įspūdį palieka koplyčios, kurias druskos kasėjai įrengė ir papuošė savo rankomis sukurdami šventųjų skulptūras vien iš druskos akmens. Matėme druskos kasyklose naudotus mechanizmus, įrankius, pabuvojome 135 m gylyje. Pati gražiausia ir prabangiausia kasyklų salė – Šv. Kunigundos (Kingos) koplyčia, kurios sienas puošia epizodai iš Naujojo Testamento, o lubas – didžiuliai druskos kristalų šviestuvai. Šioje salėje ir dabar aukojamos šv. Mišios, vyksta įvairūs renginiai, priimami garbingi svečiai iš kitų šalių.

Iš Veličkos nuvykome į unikalią Krokuvos vietą – Kazimiero kvartalą. Jis tapo žinomas XV a. pabaigoje, kai karalius Jonas Albrechtas perkėlė visus žydus gyventi į vieną vietą Krokuvoje. Kvartalas greitai išsiplėtė iki 14 hektarų, kai Rytų Europoje gyvenantys žydai, ieškodami saugios vietos, persikėlė į Kazimiero kvartalą. Kvartale yra net 6 sinagogos ir 3 krikščionių bažnyčios – dvi gotikinio stiliaus, Šv. Kotrynos ir Kristaus kūno bažnyčios, ir viena barokinio stiliaus – Šv. Stanislavo. Kvartalo gatvėse nedarbo dienomis skamba autentiška, gyvai atliekama žydų muzika, čia veikia daug kavinių, kuriose gaminami žydų virtuvės patiekalai, yra košerinio maisto restoranas. Šiame kvartale vyksta žydų folkloro festivaliai ir kitokie renginiai. Šiuo metu kvartale gyvena apie 250 žydų. Be to čia buvo filmuojamas pasaulinio garso Styveno Spilbergo filmas „Šindlerio sąrašas“.

Turiningą šeštadienio programą baigėme apsilankymu Karališkoje Vavelio pilyje, į kurią ėjome Šv. Florijono gatve, viena iš svarbiausių istorinių gatvių Krokuvoje, kurioje gyvenimas tekėjo jau XIII a. Nepaisant laiko tėkmės, ši viduramžių gatvė savo žavesio neprarado iki šiol, nes joje stovi gotikinio stiliaus bažnyčios ir elegantiški pastatai. Ši gatvė žymi dar ir tuo, kad joje buvo sumontuotas pirmas Europoje iš akmenų padarytas kelias.

Krokuva mums pirmiausia simbolizuoja tą epochą, kai lietuvių ir lenkų galybė dominavo didelėje Europos žemyno dalyje. Krokuvoje ant kalvos, prie Vyslos upės, jos kairiajame krante stūksantys renesansinio stiliaus Vavelio rūmai – abiejų tautų bendrų valdovų karūnavimo, tuoktuvių, laidotuvių bei įpėdinių gimimo vieta. Vavelio didybės epocha susijusi su Gediminaičių (Jogailaičių) valdymo laikotarpiu.

Vavelio katedroje palaidoti Lenkijos ir Lietuvos valdovai, žymiausi ir daug savo tėvynei nusipelnę žmonės.

Gėrėjomės daugybe salių, papuoštų vertingais meno kūriniais – paveikslais, portretais, gobelenais, skulptūromis.

Atvelykio sekmadienio rytą vėl nuvykome į senamiestį. Vaikščiojome centrine Turgaus aikšte – viena pagrindinių lankytinų vietų Krokuvoje, kurią labai mėgsta ir vietiniai gyventojai, ateinantys čia su šeimomis savo laisvalaikiu. Aikštės plotas – net 40 000 kv. metrų, ir ji laikoma didžiausia Europos viduramžių miesto aikšte. Čia stovi truputį pasviręs rotušės bokštas, netoliese – paminklai Adomui Mickevičiui, Žalgirio mūšio pergalei atminti, veikia požeminis archeologinis muziejus. Aikštės viduryje yra 1555 metais renesansiniu stiliumi atstatyta Turgaus halė (Sukiennice).

Ėjome taip vadinamu Karališkuoju keliu, prasidedančiu nuo Barbakano – gynybinės miesto sienos, pro Šv. Florijono vartus. Tie vartai buvo pagrindinis karalių įėjimas, kai jie grįždavo iš pergalingų mūšių. Dėl šios priežasties šie 34,5 m aukščio vartai dar buvo vadinami „Šlovės vartais“. Jie gynybinėje sienoje buvo įstatyti 1300 metais. Jie buvo naudojami ypatingomis progomis – lankantis žymiems žmonėms, laidotuvėms, vykstant karališkoms procesijoms. Pro juos savo tėvynėn Lietuvon amžinam poilsiui buvo išlydėta ir karalienė Barbora Radvilaitė…

Karališkasis kelias eina Šv. Florijono gatve, pro Šv. Florijono bažnyčią, pro dailininko Jano Mateikos namą – muziejų, didingą 80 m aukščio gotikinę Šv. Marijos baziliką su nuostabaus grožio raižytu altoriumi. Kas valandą iš aukštesniojo bazilikos bokšto pasigirsta trimito garsas, kuris kiekvieną kartą nutrūksta toje pačioje vietoje. Ši melodija skiriama XIII a. gyvenusiam trimitininkui. Norėdamas perspėti gyventojus dėl mongolų užpuolimo, pradėjo trimituoti, tačiau užpuolikų buvo nušautas ir nebaigė trimituoti…

Eidami Karališkuoju keliu, kuris baigiasi Vavelyje, praėjome pro barokinę Šv.Petro ir Šv. Pauliaus bažnyčią, kurios tvorą nuo 1730 metų puošia dvylika žmogaus ūgio apaštalų skulptūrų.

Ypatingą sakralumą Krokuvai suteikia daugybė bažnyčių – didingų, puošnių ir visai mažyčių, jaukių, su sava istorija ir savo savitumu. Ne be reikalo Krokuva vadinama karalių ir bažnyčių miestu, taip pat „mažąja Roma“. Vien Krokuvos senamiestyje yra 30 bažnyčių, o visoje Krokuvoje su priemiesčiais veikia net 146 bažnyčios.

Paskutinis objektas, kurį aplankėme sekmadienį, buvo 1364 metais karaliaus Kazimiero III Didžiojo įkurtas Jogailos universitetas. Tai vienas iš seniausių Europos universitetų. Skambant studentų himno „Gaudeamus“ melodijai, universiteto balkonu praeina procesija – karalius Jogaila su karaliene Jadvyga, kuri savo kraitį paskyrė universitetui, rektorius, profesoriai, studentai. Žinoma, tai yra žmonių dydžio lėlės, mechaniškai valdomos, bet vaizdas suteikia puikią, „akademinę“ nuotaiką!

Universiteto istorija liudija tai, kaip amžių tėkmėje tiesos ieškojimui atsidavę žmonės praturtino ne tik Lenkijos, bet ir visos Europos istoriją.

Krokuvą palikome kupini gerų emocijų. Tai miestas, kurį būtinai reikia aplankyti ir iš kurio išvykdamas širdyje pajunti, jog palieki kažką labai mielo ir kartu didingo. Krokuva – tai vieta, kur norisi dar kartą grįžti…

Straipsnis buvo išspausdintas balandžio 18 d. laikraščio „Širvis“ 15-ame šių metų numeryje. Įspūdingą ekskursiją per Atvelykį į trečią pagal dydį kaimyninės Lenkijos miestą Krokuvą Širvintų bočiams suorganizavo veiklūs LPS Širvintų skyriaus vadovai...