Naujausios žinios

Maitinimo reikalai

Nomedos Drazdienės piešinys

Straipsnis buvo išspausdintas kovo 14 d. laikraščio „Širvis“ 10-ame šių metų numeryje

Ir vėl miestelį užgriuvo komisija. Ir vėl nelauktai, netikėtai, tuo labai užrūstindama valdovę skaidriausiąją. Žinia, taip neseniai viešai ištransliuota buvo, kad be josios žinios valdose ir lapelis nuo krūmo nenukrenta, o čia ne lapelis, čia visa solidi komisija nukrito mums ant galvų. Nukrito, patikrino ir visiems rezultatus paskelbė. Vėl valdovė rūstauja ir savo pirmtakams grūmoja. Meldžiu man atleisti, bet, kad ir kaip palaikydamas valdovės politiką ir pateisindamas visus jos sprendimus, šį kartą su ja negaliu sutikti. Ne rūstauti dėl to paviešinimo reikia, o džiūgauti, ligoninės vadovus apdovanoti ir visiems iš jų mokytis. Pernelyg savo nuomonės nepiršdamas, ašai galiu jiems patarti skubiai organizuoti mokymus, arba išleisti patarimų knygą – tikrai atsipirks. Nes tai, ką jie sugeba padaryti, drįstu tvirtinti, nesugebame nei vienas. Štai, kad ir mano Pranutė mieliausioji. Jau kokia taupi ir sumani šeimininkė tvirtina esanti, bet kai išgirdo mano pasiūlymą nuo šiol maistui išleisti pusantro euro per dieną, tik pirštu palei smilkinį pasukiojo ir piktai nusigręžė. Supratau – ne jos nosiai prasimaitinti už tokią sumą. O štai ligoninė savo pacientus išmaitina ir tam išleidžia net mažiau, tik eurą ir dar trisdešimt devynis centus. Ir dar tikrai nesigirdėjo apie mirusius iš bado, tik vargšeliai kartais gydymo neatlaiko. Bet kam to nepasitaiko, čia smulkmenos. O štai išmaitinti ligonius kone už dyką – čia jau, mielieji, aukštasis pilotažas ir ne kitaip. Todėl siūlau pasidalinti su miestelėnais šiomis paslaptimis, ašai pirmas eisiu klausytis ir mokytis. Ne už dyką, mielieji, sumokėsiu, kiek bus paprašyta, vėliau viskas grįš su kaupu. O jei spėsiu, nes manau, kad tokių bus daug, tai bandysiu projektą prastumti ir paskaitų ciklą organizuoti, visiems bus naudos.

Žinoma, visokie kritikai ir viskuo nepatenkintieji puls aiškinti, kad maistas ligoninėje, atseit, neskanus. Pirmiausia, ligoninė ne poilsio namai, kur viskas turi būti tobula. Neskanūs būna vaistai, neturi būti ligoninėje skanus ir maistas. O antra, ir, svarbiausia: už mažiau nei pusantro euro jūs norit ne tik pavalgyti, bet dar ir skaniai pavalgyti? Taip nebūna, mielieji, tai jau iš fantastikos srities. Tiesa, kito miesto ligoninėje ta pati komisija sužinojo, kad maistas ten ir skanus. Persiprašau, bet jie maistui skiria v isus du eurus, o tai jau visiškai kitas reikalas. Gal ir mums už tokią sumą kažkas pavyktų?

Analizuodamas tos komisijos pateiktą informaciją, pradėjau skaičiuoti, kiek gi pinigų ligoninė per metus išleidžia pacientų maitinimui? Juokingą sumą, patikėkit manim. Štai, sakykim, mūsų rūstaujanti valdovė pernai reprezentacijai išleido ar 108, ar 118 tūkstančių. Kas gi tos reprezentacinės lėšos? Kaip sakė vienas miestelio priešas, t. y. opozicijos atstovas, tai yra „pudra, kremai ir arbatėlės su sausainukais“. Tai va, mielieji, mano skaičiavimai rodo, kad už vienų metų valdovės reprezentacijai skirtą sumą, ligoninė be vargo maitintų savo klientūrą trejus metus ir dar keletą mėnesių. Tai gal, sakau, valdovei vertėtų ne rūstauti, o pasimokyti iš sumanių pavaldinių taupumo ir ekonomijos?

Taigi, mielieji, džiaukimės ir didžiuokimės sumania ligoninės maitinimo skyriaus vadyba ir nekreipkim dėmesio į smulkmenas. Pamanykit, maistą gabena kibiruose. Dėl manęs, ir naktipuodžiuose gali gabenti, svarbiausia, kad kažką iš viso atgabena. Nepamirškite, viso labo už vieną eurą ir trisdešimt devynis centus per dieną. Buvo laikas, kai turtuoliai bandė išgyventi iš minimalios algos, bedarbio pašalpos ir panašiai. Nepavyko jiems, dejavo ir skundėsi. Ašai šiandieną siūlau bent savaitę maitintis už ligoninėje skiriamą sumą. Pabandykit, tada ir svarstykit, ar skanu, ar naudinga ir, svarbiausia, ar įmanoma? Po savaitės mielai išklausysiu jūsų įspūdžių ir pastebėjimų. Sėkmės, mielieji, atia.

Jūsų Varpininkas – maitinimo reikalų žinovas

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*