Naujausios žinios

Meno labirintuose

Nomedos Drazdienės piešinys

Ir kas per laikai, ir kas per žmonės. Vos spėjau ašai suagituoti praeitą savaitę visuotinę dėkavonę, kaip iškyla nauji reikalai ir savo padėkavones reikia atidėti. Jų neišsprendus, liktų dar vienas neužverstas nepadarytų darbų sąrašo puslapis.

Kad būtų visiems aišku, paaiškinsiu. Taigi valdovės komandos dešinioji ranka, jos didenybė direktorė, išleido nutarimą, kuriuo sudarė naują grupę, turinčią išsiaiškinti Širvintų miesto ribas žyminčio ženklo pagaminimo ir pastatymo paslaugų sutarties vykdymo aplinkybes. Va čia tai užduotėlė mano mielieji, mintiju ašai. Kur tai matyta, išsiaiškinti vykdymo aplinkybes. Ar jūs stovėjote su žvake, kaip sakoma ir matėte? Ne, o va sudaryta komisija, kad ir nestovėjo, o išsiaiškinti turės, kas ir kaip. Oi sunki užduotėlė ir kodėl tik dabar imta aiškintis visas smulkmenas. Ar, kaip sako liaudies išmintis, po visko reikia mojuotis kumščiais? Pasirodo taip, reikia. Ir va čia mano ištikimieji, matau, kad be mano įžvalgų čia neapsieisi.

Pirmiausia siūlau žvilgtelti į tą, mūsų karalystės riboženklį. Pastatėm jį tam, kad būtų aišku, kieno čia valdos ir kas kas čia valdo: valdos mūsų, valdo mus. Aiškiai matome menininko norą pavaizduoti mūsų valdovės karalystės galią, ją vaizduojant stilizuota karūna ant pirmo, aukščiausio kuolo. Toliau žemėjantys pagal savo pareigybes, valdovės aukščiausiosios komandos narės: kažkuri skirta direktorei, kažkuri vicei, kažkuri visus pavaduoti galinčiai pavaduotojai. Čia toks gudrus sumanymas paslėptas, kad ne kožnas įžvelgia šį menininko sumanymą: todėlei vieni įžvelgia briedžius, kiti kokius velnius raguotus, dar kitiems akys neatsivėrė ir tenka aplinkui vaikščiojant ieškoti užslėptų minčių ir menininko išmanumo. Sakysite iš kur tas varpininkas raukia meno reikalus? Oi, dar pamenu tuos laikus, kai teko darbuotis savo varpinėje karjeros pradžioje, tilindžiuojant savo galingu varpu davatkėlėms kviečiant į mišias, į pagrabus ar klebonėlio jubiliejus. Taigi va, lankėsi mūsuose didis meno srities žinovas, kuris aiškinosi kokios vertybės meninės saugomos mūsų bažnytėlėje. Jisai mane ir pamokė, kad į meną niekada nereikia žiūrėti tiesiai, reikia ieškoti prasmės, reikia iš įvairių pusių į kūrinį žvalgytis, tik tuomet gali išryškėti tikroji jo vertė ir tikrasis menininko sumanymas. Taigi va ir žvalgiausi ašai į tą riboženklį. Prisipažinsiu lengva nebuvo. Senokai į šiuolaikinį meną besidairiau, ir kur čia mūsuose tokį rasi, aplinkui tik nauji takai, sveikatingumo centrai, parkai, keliai. Tiesa, gerai paieškojus, vieną kaip ir atradau menininkų salą – briedžių taką, ties pležu. Bet ten giliai, bent kol kas nekapsčiau, o panašu, kad reikės, oi atsivers man akys, ieškant užslėptos minties, bet čia kitą kartą aptarsime kas ten pavaizduota. Taigi šiuolaikinio meno akivaizdoje narpliojau ašai tą riboženklį. Pradžioje įžvelgiau lyg ir kokio tai trigalvio raguoto slibino galvą, po to iš kitos pusės tvorą be vartelių, ir tik tada, kai atsirado šitas mano minėtas nutarimas dėl ženklo pagaminimo ir pastatymo paslaug, trinktelėjo man apvaizda per galvą ir praregėjau. Ašai ir manau, kad viskas čia labai paprasta ir aišku, palengvinsiu tai komisijai užduotį aiškinantis. Taigi, tas ženkloribis nėra pagamintas iš prabangios medžiagos, kas mano galva yra nemenkas apsileidimas. Ar negalėjome, mielieji, pastatyti, bent jau pirmo stulpo su karūna iš aukso, na gerai bent jau jo paauksuoti? Žibėtų iš toli ir kur kas aiškiau būtų. O dabar išeina, kad visi keturi mūsų karalystės kuolai valdovai iš tokio paties molio drėbti – rūdyti pradedančio metalo. Kažkaip neišbaigta mintis. Būtų pirmas auksinis, antras sidabrinis, trečias bent jau bronzinis, o ketvirtam ir rūdys tiktų, nėra ko čia visų lepinti vienodai. Tai va, į pirmą klausimą jau atsakyta, dėl pagaminimo. O dėl pastatymo, tai daugiau derybų klausimas, kur jis turėtų stovėti. Gal jį buvo galima daryti tokį ant ratukų, ir statyti kas dieną vis kitoje vietoje, na tarkim, šio riboženklio dienos kaina būtų su keliais nuliais. Turi tu nulių su priekyje esančiais skaičiais popierine išraiška, gali pasistatyti savo kieme ir kaimynams akis badyti, neturi šlamančių, tai važiuok ir grožėkis karalystės pakraščiuose. Paprasta ir aišku, o ir naudos nemažai. Tai va mielieji, komisijos nariai, žvelkite giliau ir įjunkite vaizduotę, kaip sako mano anūkas, tiesa slypi kažkur anapus.

Anapusinės tiesos žinovas ir meno paslapčių atskleidėjas Jūsų varpininkas

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*