Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas  gegužės 17 d. laikraščio „Širvis“ 20-ame šių metų numeryje.

Neteko pabuvoti gegužės 2 d. Savivaldybės tarybos mažumos organizuotame susitikime su gyventojais. Tiesiog, buvo kaip buvo, priežasčių galėjo būti daug, o gal tiesiog taip aplinkybės susiklostė, kad gyvai ten nedalyvavau. Tačiau negyvai, pasibuvojau, šlovė internetui, kuriame gali surasti tai ko reikia, o juo labiau, kad padeda vietinė žiniasklaida: tiek „Širvis“, tiek „Krašto naujienos“.

Taigi, peržiūrėjau ir išklausiau įkeltus vaizdus, perskaičiau beveik stenografuotus pasisakymus ir va, viso to rezultatas – „Mintys po…“.

Klausiau ir galvojau, vargšai. Vargšai tie mažumos atstovai ir atstovės. Vieni bandė kalbėti apie darbą Taryboje su ironija, kiti sarkastiškai, dar kas sutirštindami spalvas. Bendras visų pasisakymų vardiklis: kokia ta merė, kokia ta dauguma, kaip viskas negerai, koks sunkus darbas. Taip, nelengva, o ar žadėjo kažkas kad bus paprasta? Tą pažaduką dabar reiktų į dienos šviesą išvilkti, kodėl melavai? Bet tikriausiai tokio veikėjo nebuvo. Kandidatai sąrašuose prieš rinkimus savo noru sutiko būti surašyti, o kad jau ne taip pasisuko gyvenimas, ką gi tuo ir įdomus tas mūsų besikeičiantis virsmas.

Neteko man būti Taryboje, vykdyti Tarybos nario pareigų, todėl nežinau to darbo subtilumų (tik nereikia sakyti: „pabūtum – kitaip kalbėtum“, galbūt), tačiau bendri principai, manau, veikia visur.

Taigi, klausiau tų susitikimo įrašų tai vieno, tai kito Tarybos nario ir vis galvojau: taip, suprantu, tokia situacija švietimo įstaigose, o bibliotekininkų atlyginimai padidėjo, matai kaip gudriai pranešė, o nepriklausoma kandidatė – labai įdomu, o kas jai ir mums iš to, kad jinai nepriklausoma, panašu, kad nieko, tik rankos surištos, o dar vienai narei iš mažumos, taip dirbti neteko (niekis nauja patirtis visada į naudą). Bet keisčiausia, kad didžioji dalis pasisakiusių, nedrįstu sakyti, kad visi, nors labai nedaug iki to „visi“ trūko, tik dejavo, skundėsi, kaltino daugumą su mere priešaky. Visi šie dalykai ir taip aiškūs, kieno dauguma, to ir teisybė, kieno vežime sėdi – to ir giesmę giedi, moko mus liaudies išmintis. O ką kiekvienas, gerbiamasis mažumos atstove, esate nuveikę jūs asmeniškai ir konkrečiai, be to, kad jūsų niekas neišklausė, kad komitetuose sunku būti, tai geriau visai į juos neiti?

Mano galva, šį susitikimą būtų galima vadinti ne ataskaita, o tiesiog socialine akcija „Svetimo skausmo nebūna“, na gerai, šiek tiek pozityvumo – informacinis susitikimas su rinkėjais. Tačiau tokių susitikimų, per kuriuos būtų aiškinama, kaip vyksta darbas Taryboje, kokie klausimai sprendžiami, kaip nesiskaitoma su mažumos nuomone, turėtų būti suorganizuota kur kas daugiau ir dažniau tiek mieste, tiek ypač kaimuose, kur vienintelis informacijos šaltinis – politizuotas „Širvintų krašto“ laikraštis ir seniūnų tendencinga informacija, na, ne visų. Kodėl neorganizuojami tokie susitikimai su bendruomenėmis, kodėl neaiškinami ten šie dalykai, kokia neteisinga ir galbūt apgailėtina yra pozicija, dauguma be savo nuomonės, pasikliaujanti merės liepimu?

Šiame susitikime, mano galva, turėjo būti dėstomi nuveikti mažumos tarybos narių konkretūs darbai: ne tik faktas, kad lenkų tautinė mažuma liko be repeticijai skirtų patalpų, bet ir konkretūs R. Tamošiūnienės veiksmai šiai problemai spręsti, pvz.: suorganizuoti susitikimai su atitinkančiomis institucijomis, inicijuotas Seimo narių vizitas į rajoną, susitikimas su gyventojais, valdžios atstovais, pagaliau pačios narės rašytiniai kreipimaisi Administracijos direktorei, merei ir pan. Arba V. Mateikos pasisakymai apie sunkią situaciją mokyklose, bibliotekose, Kultūros centro filialuose, Etikos komitete, arba nemažos dalies pasisakiusių apie Vyriausybės atstovės neveiklumą, o kur konkretūs padaryti žingsniai? Fantazuoju: susitikimai su ministru pirmininku arba jo padėjėjais ir šios situacijos sprendimas, raštai Seimo kontrolieriui, Vyriausybės atstovės neveiklumo pavyzdžių viešinimas spaudoje, televizijoje. Deja, nieko tokio panašaus išgirsti neteko. Todėl ir sakau, kad susitikimas priminė pasibedojimą, bet ne konstruktyvų probelmų sprendimų aptarimą.

Tik pabandykite įsivaizduoti šią situaciją apvertus priešingai, beje taip ir buvo prieš dvejus metus. Dabartinė merė Ž. Pinskuvienė, būdama opozicijoje, mažumoje, šokdino daugumą taip, kaip jai reikėjo. Nebuvo lengva irgi būnant daugumoje. Gal vertėtų pasižiūrėti ir net pasimokyti iš tos daugumos veikimo (protingai atsirenkant kas teisėta, teisinga, moralu), kaip sprendžiamos problemos neturint daugumos, neturint ir postų, neturint tiesioginės galios. Juk dabar pasikeitusi situacija ir Seime, ir Vyriausybėje, pagaliau ir „Darbo“ partija Lietuvoje ties išnykimo riba, o gerbiamieji mažumos Tarybos nariai tik apgailestauja, kaip sunku…

Žinoma, lengviausia yra kritikuoti, pasakytų kai kas, ne tik lengviausia, bet ir iš šono matosi geriausiai, tad mielieji mažumos atstovai, priimkite šitą nuomonę, požiūrį iš šono, kaip pagalbą, kaip norą jus palaikyti. Aiškinkite žmonėms, rinkėjams, bendraukite su jais, jei jau ne tiesiogiai, gyvai, tai bent per vietines nepriklausomas žiniasklaidos priemones. Aiškinkite žmonėms, kad jie suprastų kas, iš kur ir kaip, kad po dvejų metų žmonės jau susivoktų, kas yra kas, o neklaidžiotų pagyrūniškų ir melagingų, populistinių pažadų jūroje.

Straipsnis buvo išspausdintas  gegužės 17 d. laikraščio „Širvis“ 20-ame šių metų numeryje. Neteko pabuvoti gegužės 2 d. Savivaldybės tarybos mažumos organizuotame susitikime su gyventojais. Tiesiog, buvo kaip buvo, priežasčių galėjo...