Pasidalink per Facebook!

Eiti toli šia gatve nereikia, mokytojas šalia mokytojo gyvena. Artimiausia mokytojos Emilijos  Meliūkštienės kaimynė – mokytoja Albina Paliukėnienė. Viena gimusi viename krašte, kita kitame, o jau (kaip juokauja) šimtas metų, kai gyvena viena šalia kitos. Mokytoja Albina Paliukėnienė Ukmergės rajono gyventoja. Lankiusi ir baigusi Šešuolių septynmetę mokyklą. Puikiai atsimena savo pirmąją mokytoją Laurinaitienę. Gal pirmosios mokytojos pavyzdys, gal tai, kad pedagoginė mokykla buvo Ukmergėje ir netoli namų, nulėmė jaunos Albinos pasirinkimą.Ir štai, tapusi pradinių klasių mokytoja, jauna specialistė skiriama dirbti į naujai atidarytą Groblių pradinės mokyklos komplektą. Mokykla buvo įsteigta dideliame gyvenamajame name, tad vietos buvo ir klasėms, ir mokytojos kambarėliui. Nebuvo vietos tik tikriesiems šio namo šeimininkams, „perkėlė“ juos į tolimąjį Sibirą ir nežinia, ar grįžo. Mokykloje nebuvo elektros, dirbti teko prie žibalinių lempų. Tose vietose tada buvo daug jaunimo, nemažos šeimos, tad „Auštančio ryto“ kolūkio gyventojai išsireikalavo mokyklos, nes artimiausia mokykla buvo už šešių kilometrų Želvoje. Mokyklą atidarė, mokytoją paskyrė, atėjo apie dvidešimt įvairaus amžiaus vaikų, o mokyti juos teko vienai jaunai, smulkutei mokytojai. „Visa laimė, kad vaikai geri ir paklusnūs buvo, – dabar šypsosi mokytoja. – Dirbau su keturiomis klasėmis pusantros pamainos. Dar taip negirdėjau ir nesupratau, kaip galima dirbti pusantros pamainos. Ogi visai paprastai. – aiškina mokytoja – Vieni vaikai ateina į pirmas dvi pamokas, kiti – į trečią ir ketvirtą, o tada po ketvirtos pamokos išeina pirmieji mokiniai, o vėliau atėję lieka dar dviems pamokoms. Tėvai labai rūpinosi savo vaikučiais, visada ateidavo į klasės susirinkimus. Mokytoja turėdavo aplankyti vaikus namuose, tad visi buvo gerai pažįstami, tėvai net siūlėsi atvežti malkų. Po kurio laiko vietinis jaunimas pradėjo kalbinti mokytoją Albiną ir bibliotekininkę Janę Ilonytę (Karalienę) rengti jaunimo vakarones, koncertuoti, ruošti šventinius pasirodymus. Ką čia reiškia jaunoms ir energingoms merginoms, kai yra palaikymas ir entuziazmas. Žinoma, buvo rengiamos repeticijos, o po jų – koncertai, išvykos. Žiūrovų susirinkdavo pilnos salės. Daug šiame darbe padėjo kaimyninės Bastūnų pradinės mokyklos mokytoja, tapusi Albinos patarėja ir drauge Bronė Grigaravičiūtė. Taip ir prabėgo septyneri metai Groblių pradinėje mokykloje.

Dar dveji metai atidirbti Bajorkampio pradinėje mokykloje. Vikrios mokytojos Albinos būta: ir pusantros pamainos mokykloje dirbo, ir saviveikla, ir visuomeninė veikla. Po to 5 metai dirbta Zibalų aštuonmetėje mokykloje. Direktorius buvo M. Murauskas. Čia teko dirbti su dviem klasėmis.

Jau sukūrus šeimą ir gimus pirmajai dukrytei Alvydai, mokytojai Albinai Paliukėnienei buvo pasiūlytas darbas naujai kuriamoje Švietimo skyriaus filmotekoje. Pasiūlymas tiko, tik reikėjo kažkur įsikurti. Kaip tik laisvas sklypas namo statybai buvo šioje – mokytojų – gatvėje. Kai įsikūrė šiame name, šioje gatvėje, taip kitur jau savęs neįsivaizduoja, čia gimė ir dvynukės Laima ir Daiva.

Kai Albina buvo paskirta rajono mokyklų filmotekos vedėja, Švietimo skyriui vadovavo V. Žvinys. Tai buvo veiklus ir reiklus žmogus. Mokytoja sako, kad darbas jai labai patiko, sekėsi bendradarbiauti su mokytojais, teko organizuoti mokytojams kursus kino demonstruotojų teisėms gauti. Reikėdavo iš Vilniaus Respublikinio Mokomojo Kino atsivežti naujus filmus, juos  paskirstyti pagal programą ir mokomuosius dalykus. Tada kas savaitę vairuotojas veždavo į mokyklas filmus ir juos pakeisdavo. Kartu dirbo kinomechanikas J. Cikanavičius. Tai buvo žmogus, kuris gerai išmanė technines priemones, jų gedimų šalinimą. Albina siųsdavo ataskaitas į Respublikinį Vilniaus Mokomąjį Kiną apie mokomųjų filmų panaudojimą mokyklose. Mokyklose buvo rodomi ne tik mokomieji kino filmai, bet ir kitos techninės priemonės. Mokytojai teko tobulintis ir mokytis Kauno kinemotografijos mokykloje. Taip dirbant filmotekoje, prabėgo dar dvylika darbo metų.

1985 m. Motiejūnų kaime buvo nemažai pradinukų, todėl atidarė antrą komplektą ir mokytoja Albina pradėjo dirbti šio kaimo mokykloje. Tik geru žodžiu ir su nostalgija Albina Paliukėnienė prisimena paskutiniuosius septyniolika darbo metų Motiejūnų pradinėje mokykloje. Čia ilgus metus teko dirbti su puikia moterimi, dainininke, išradingąja mokytoja Brone Smailiene. Gaila buvo skirtis su bendradarbe, kai ji sumanė, sulaukusi pensinio amžiaus, pasitraukti iš darbo. Tada ją pakeitė dukra Joalita Mackonienė. Tai buvo jauna, smagi, kūrybinga, mėgstanti muziką, mokanti bendrauti su vaikais, randanti temų pokalbiams su mažais ir pagyvenusiais. Dabar tik retkarčiais susitinka su buvusia bendradarbe.

Albina toli nuo namų neišeina, vis čia pat kieme turi ką veikti. Darbo užtenka visais metų laikais. Pavasarį, vasarą net ir prisėsti nėra kada: tai darželyje gėlytes ravi, tai šiltnamyje pomidorus laisto, tai naujienomis su kaimyne pasidalinti reikia.

Vyriausioji duktė Alvyda savo laiku baigė Buivydiškių žemės ūkio technikumą, tačiau suviliojo kitoks darbas. Jos vaikai Vaida ir Donatas jau savarankiški, dirba ir gyvena Vilniuje.

Laima, nors baigusi pedagoginę mokyklą, dirba poligrafijos srityje. Laimos sūnus Rytis yra Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos pirmos klasės gimnazistas.

Daiva, studijuodama Vilniaus Universitete, pasinaudojo proga išvykti į Vokietiją. Vyko tik laikinai, nes namiškiai ilgam jaunos mergaitės nenorėjo išleisti toli nuo namų. Ir kaip dažniausiai pasitaiko, nėra nieko pastovesnio už laikinumą. Išvažiavo Daiva trumpam, ten baigė aukštąjį mokslą, sukūrė šeimą, augina sūnų Linus ir dukrytę Emiliją. Dažnokai apsilanko su šeima Lietuvoje, o ir Albina Vokietijoje viešėjo ne kartą. Vakarais pasikalba močiutė su savo „užsieniečiais“ anūkais, pabendrauja su dukra ir žentu. Šiais laikais bendravimui atstumas ne kliūtis.

Ko atsisveikinant palinkėti mielai Albinai Paliukėnienei? Darbštumo, energijos, artimųjų dėmesio jai tikrai netrūksta. Belieka palinkėti geros sveikatos ir gal daugiau laiko sau, nes vis nepabaigiami reikalai ir rūpesčiai dėl kitų, ne visada pavyksta ramiai pasėdėti prie knygų ar rankdarbių. O mezgėja ji tikrai puiki, pati mačiau Albinos mezginius.

Eiti toli šia gatve nereikia, mokytojas šalia mokytojo gyvena. Artimiausia mokytojos Emilijos  Meliūkštienės kaimynė – mokytoja Albina Paliukėnienė. Viena gimusi viename krašte, kita kitame, o jau (kaip juokauja) šimtas metų,...