Naujausios žinios

Nepatogių klausimų nenori girdėti? (papildyta)

Straipsnis buvo išspausdintas  vasario 8 d. laikraščio „Širvis“ 6-ame šių metų numeryje.

Perskaičiau jūsų laikraštyje teiginį, kad Širvintas palieka civilizacija. Medžiukus ji paliko jau seniai. Niekaip nesuprantame kodėl. Buvome kaimas kaip kaimas. Turėjome mokyklą, biblioteką, kultūros centro filialą. Tikrą, veikiantį, ne popierinį. Medžiukai rajone garsėjo savo meno kolektyvais ir smagiais renginiais. Ir bendruomenė bandė kurtis, bet nė patys nesupratome, kas nutiko, kodėl ją užvaldė kažkokie atėjūnai. Rajone, o gal net ir Lietuvoje, esame turbūt vienintelė bendruomenė, tarp kurios narių nėra vietinių gyventojų. Gal jų ir būtų, bet stojamasis mokestis nustatytas toks, kad eilinis kaimo žmogus tik žiopteli išgirdęs ir pamiršta ketinimus tapti bendruomenės nariu. Taip, mes turime bendruomenės namus – gražius, renovuotus. Sako, ar ne pusę milijono renovacija kainavo, bet medžiukiškiams jie uždaryti. Nuotrauka su už durų rankenos užkišta valstybine vėliava apkeliavo ne tik rajoninę, bet ir respublikinę spaudą – išrastas naujas vėliavos iškėlimo būdas.

Taigi šiandien Medžiukuose gyvename taip: turime popierinę bendruomenę su užrakintais namais. Dar turime popierinį Kultūros centro filialą ir popierinę biblioteką. Vadinu popieriniais, nes formaliai jie nepanaikinti, lyg ir egzistuoja. Bet darbuotojų juose nėra jau daugiau nei metus, o pastatas, kuriame turėtų šios įstaigos būti ir kuriame dar neseniai veikė mokykla, šiandien stovi išdaužytais ir užkaltais langais. Tikras namas – vaiduoklis. Štai koks rajono valdžios sumanytos reorganizacijos rezultatas. Sako, patys gyventojai esame kalti, juk kažkas iš mūsų daužo langus ir niokoja kitą turtą. Kol pastatas nebuvo tuščias, niekas nieko neniokojo ir nedaužė. Neteisinu vandalizmo, bet suprantu, kad taip jaunimas protestuoja iš nusivylimo. O gal dar atsiranda ir patarėjų, kurie pakursto kokį erelį tokiems veiksmams. Šiandien Medžiukuose vienintelė „pasižmonėjimo“ vieta – kaimo parduotuvė. Ir du namai – vaiduokliai: vienas užkaltais langais, kitas – tvarkingas, bet mums neprieinamas.

Kodėl vėl kalbu apie tai, ką visi gerai žino? Kantrybės taurę perpildė tai, kad po didžiuosius kaimus vežiojamas ir pristatomas naujasis seniūnas Medžiukus aplenkė. Nes nėra kur susirinkti. Būtų vasara, tai susiburtume ir gatvėje, bet dabar šalta. Seniūnas, lydimas rajono vadovių, apsilankė Šiauliuose, Bartkuškyje, Barskūnuose, bet Medžiukus aplenkė ir mūsų klausimų neišgirdo. O gal jų nenorėjo išgirsti merė ir Administracijos direktorė? Nes žino, kad klausimai bus nepatogūs ir pasaldintų atsakymų turbūt neturi, tad paprasčiau čia visai neužsukti.

Tie neužduoti klausimai man neduoda ramiai miegoti. Todėl klausiu viešai:

– Kodėl Medžiukuose buvo nutraukta Kultūros centro filialo ir bibliotekos veikla?

– Kada Medžiukuose vėl pradės veikti Kultūros centro filialas ir biblioteka?

– Ar Medžiukų gyventojai galės naudotis bendruomenės namais? [Klausimai bus išsiųsti merei ir Administracijos direktorei – red. pastaba].

Netikiu, kad rajono vadovės negalėjo su bendruomenės vadovais susitarti dėl patalpų susitikimui su seniūnu. Matyt, Medžiukai kažkodėl valdžiai nepatinka. Belieka viltis, kad pavasarį seniūnas aplankys mūsų gyvenvietę ir gatvės viduryje išsakysim jam savo rūpesčius.

Medžiukietė

Atsakymus į raštišką paklausimą pateikė Širvintų rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių vyriausioji specialistė Aušrinė Miliukaitė-Janovskienė:

„Šie klausimai šiuo metu yra sprendžiami, vakar [red. pastaba vasario 8 d.] dėl jų tartasi ir Tarybos komitetų posėdyje. Panaudos sutartis su Medžiukų kaimo bendruomene, sudaryta 2009 m. rugsėjo 4 d., galioja iki 2019 m. gegužės 1 d.“

1 Comment on Nepatogių klausimų nenori girdėti? (papildyta)

  1. teisingai darote, kad kalbate, bet turite kalbėti jau su aukštesnėmis instancijomis, rinkite gyventojų parašus, siųskite į Vyriausybę, prašykit kad jūs priimtų ir išklausytų. Kitu atveju prarasite viską. Tam kam adresavote paklausimą,tie ir tai padarė. Negalvokite, kad gausite atsakymą teigiamą. Visada prisimenu, koks buvo vyrų choras, rajone tokio nebuvo, daug jaunimo, mačiau, kad veiklus kaimas. Nenuleiskite rankų, sėkmės.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*