Naujausios žinios

Nepavėluokime

Jonė Lieponė

Straipsnis buvo išspausdintas  vasario 15 d. laikraščio „Širvis“ 7-ame šių metų numeryje.

Kelinta savaitė nenutyla kalbos apie pražudytą nekaltą gyvybę. Kiekvienas krūpčiojame nuo siaubingų faktų ir detalių. Visi esame apkaltinti – dėl abejingumo, dėl nereagavimo į šalia vykstantį smurtą. Nesinori priimti tų kaltinimų. Tikrai ne visi esame abejingi ir neatsakingi. Bet ar lengva padėti tam, kas nesuvokia esąs tos pagalbos reikalingas? Dėkoju Dievui už tai, kad gyvenu tikrai nesmurtinėje aplinkoje ir nei policija, nei socialinės tarnybos čia nesilanko. Kėdainiškių monstrų poros kaimynams ne taip pasisekė, jie dabar kaltinami nusikalstamu abejingumu ir nereagavimu. Darželio auklėtoja sureagavo ir visi girdėjome, kuo tai baigėsi. Reagavo ir kitų mušamų vaikų kaimynė – rezultatas irgi neįkvepiantis. Pirmiausia reikia, kad žmogus norėtų pagalbos ir pats stengtųsi sau padėti. Kaip galima buvo padėti vaikeliui, kurio mamai rūpėjo tik skriaudiko interesai? Kiek kartų ne vienas iš mūsų esame bandę padėti konfliktų šeimoje atvejais. O rezultatas? Šeima susitaiko, skriaudikui dovanojama ir tiek jis ,tiek jo auka sutartinai šnairuoja neabejingųjų pusėn. Iki kito karto. Tik ar norėsis tą kitą kartą vėl kištis ir vėl sulaukti ne dėkingumo, o paniekos ir pykčio? Tik patys atkakliausi tokiais atvejais nenumoja ranka, neatsitraukia ir nepalieka visko savieigai.

Toje tragiškoje situacijoje kaltę turi prisiimti daug kas. Ir teisingumo institucijos, ir socialinių tarnybų specialistai, ir vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai. Dabar vėl daug žadama imtis, daug teigiamų pokyčių įgyvendinti. Duok Dieve. Tik ar nesibaigs viskas eilinį kartą tik abstrakčiais pažadais? Mūsų rajono vicemerė, kuruojanti šią sritį, nuo pat kadencijos pradžios žada sistemoje didelius pokyčius ir neužmiršta viešai pasigirti, kad rajonas yra tarp geriausių. Ar tikrai yra taip? Tų revoliucinių pokyčių vis nematyti. O visai neseniai Seimo narė, aktyviai pasisakanti prieš smurtą ir ginanti vaikų teises, viešai įvardijo Širvintų rajoną, kaip visiškai nieko šioje srityje nesiimantį. Ko laukiama, naujos tragedijos? Ar pompastinės kalbos pakeis padėtį? Vienintelis regimas pokytis – vaiko teisių apsaugos specialistai pradėjo problemines šeimas lankyti ne tik darbo metu, o ir vakarais, ir savaitgaliais. Jau girdėti nepatenkintųjų balsai, juk sunku atsipalaiduoti, jei nežinai, kada sulauksi tarnybų vizito. Vadinasi, poveikis yra, o tai svarbiausia.

Grįžtant prie tragedijos: ir visgi turime prisiimti kaltę visi. Ne tik tie, kurie matė smurtą ir nesureagavo. Kalti esame ir tie, kurie išauginome smurtautojus, kurie kažkada nesureagavome į dabartinių smurtautojų tėvų klaidas, kurie diržu bandėme išmokyti drausmės ir paklusnumo. Ir tie, kurie savo vaikus išaugino kaip nuolankias smurto aukas, galinčias dėl išorinio padorumo paaukoti savo vaiką. Nelikime abejingi šiandien, reaguokime, užbėkime tragedijoms už akių. Šiandien klaiku girdėti posakį „Už vieną muštą dešimt nemuštų duoda“. O kiek duoda už užmuštą? Nepavėluokime su pagalba, su revoliucine pertvarka, lai mūsų sąžinės neprislegia naujos tragedijos. Nepavėluokite ir jūs, atsakingieji už pertvarkas, reformas, reorganizacijas ir optimizacijas. Nepamirškite – už instrukcijų srauto pagalbos laukia skriaudžiami vaikai. Suteikime jiems saugumą.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*