Pasidalink per Facebook!

Taigi, mielieji, brangieji, jūs mano – tai įvyko! Varpinės pertvarka pradėta ir baigta rekordiniu greičiu. Optimizavausi (savo noru, savo, kas be ko, žinoma) į platųjį pasaulį – kaip mūsų valdovė sako: „Naujos progos, naujos galimybės, gal kada nors ačiū pasakysi, kad patarėme varpinę palikti.“ Gal, kai smegenėlės galutinai suminkštės, tai ir pradėsiu ditirambus giedoti, bet šiandien tai dar ne. Kaip matote, adresas mano pasikeitė, rašau nebe iš varpinės, o iš pakrūmės. Štai kur atsiduri po ilgų tarnystės metų – pakrūmėje, su kiškiais ir kurapkomis. Daug čia mūsų, optimizuotų. Nieko, kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais. Ne tiek gyvenime patirti teko, išgyvensiu ir dabar. Toksai Vladimiras Leninas kadaise prie Razlivo ežero šieno kupetoje gyveno ir savo didingus kūrinius apie šviesų rytojų rašė, tai ir aš galiu pakrūmėje vieną kitą laiškelį jums, mielieji, sukurpti. Iš varpinės dairytis nebegaliu, teks medžiotojų bokšteliu pasinaudoti, vaizdas bus dar geresnis. Lengvai manęs nenutildys!

Esmi senas pogrindininkas, konspiratorius neblogas, tai noriu ta pačia proga jums keletą patarimų duoti. Pasiekė mane tokios žinios, kad kai kurie parapijiečiai bijo pirkti, atseit, „neteisingą spaudą“, nes pamatys negeros akys ir perduos negeroms ausims. Jau tada tai maža nepasirodys. Nežinau, kas turima omeny – „Tik vyrams“, „Playboy“, ar „Varnalėšų istorijos“. Kaip minėjau, esu senas pogrindininkas, kadaise lenkiškus žurnalus iš po skverno pardavinėjau, žinau, kaip tai daryti nepastebimai. Šiek tiek kainuos, bet rezultatą garantuoju – niekas nesupras, ką iš tikrųjų perkate ir skaitote. Taigi, pradedame pamoką.

Pirmiausia, jei jūsų rankinė permatoma, įsigykite kitą. Jei vaikštote be rankinės, striukės kišenės turi būti gilios ir užsegamos, kad laikraštis netyčia neiškristų. Prieš imdami laikraštį, įdėmiai apsidairykite, atsargiai pažiūrėkite, ar niekas nestebi per langą. Drąsiai, netgi pabrėžtinai, kad visi pastebėtų, imate teisingą laikraštį (pavyzdžiui, valdžios aukštinamą), tada skubiai stveriate tą, kurio norite iš tikrųjų, dedate jį į „teisingojo“ vidų, tada į neperšviečiamą rankinę. Rankinę užsegate, pasikišate po pažasčia ir švilpiniuodamas lyg niekur nieko keliaujate namo. Parėję užtraukite užuolaidas (jei jos persišviečia, pirkite storesnes, „eurinėse“ būna pigių ir praktiškų), patikrinkite, ar neliko jokio plyšelio ir tada mėgaukitės skaitymu. Jei nenorite kaskart mėtyti pinigų „teisingajam“, nešiokitės kokį poros metų senumo – bus taupiau. O rankinė, striukė, užuolaidos – tai ilgalaikės investicijos, jų dėka skaitysite tai, ką norite. Kaip matote, viskas labia paprasta, reikia tik noro, o galimybių visada atsiras.

Gerai jau, gerai, patys suprantate, viduržiemy pakrūmėje neišgyvensi. Bet kur aš savo vargšę galvelę priglaudžiau – jokiu būdu nesakysiu. Nežinosite, patiems ramiau bus. Jei kas teirausis, nieko nematėte ir negirdėjote, pakrūmėn lesinti kurapkų nevaikštote.

Štai taip, mielieji, atrodo, iki partizaninio karo vienas žingsnis. Būkite budrūs ir drąsūs, optimizacija darn ne pasaulio pabaiga, po jos galima gyventi ir išgyventi. Iki pasimatymo!

Jūsų Varpininkas

P. S.: Varpinę atėmė, bet jau vardo tai neatims – buvusių varpininkų nebūna!

Jūsų Varpininkas iki gyvenimo pabaigos

Taigi, mielieji, brangieji, jūs mano – tai įvyko! Varpinės pertvarka pradėta ir baigta rekordiniu greičiu. Optimizavausi (savo noru, savo, kas be ko, žinoma) į platųjį pasaulį – kaip mūsų valdovė...