„PaDarom“
Šį kartą apie tvarką: tvarką aplink mus, tvarką mumyse, tvarką betvarkėje.
Jau greitai atsakingi, patriotiškai nusiteikę arba dėl to, kad reikia, kad kažkas liepia, dalyvausime tvarkymosi akcijoje „Darom“. Gražu, akcija iš tikrųjų reikalinga (mums dar trūksta sąmoningumo, kad tokių akcijų nereiktų), nes skęstame šiukšlėse. Mausimės pirštines ir kitą šeštadienio rytmetį kuopsime per metus sukauptus „lobius“ pakelėse, miškuose, pakrantėse. Sutvarkysime, „paDarysime“, ir toliau šiukšlinsime savo aplinką. Taip, ne tie, kurie tvarko taip elgiasi, bet gyvename vienoje planetoje, vadinasi, ir visi esame atsakingi. Kaip būtų gerai, kad „Darom“ akcijos nereiktų, nebūtų ką tvarkyti, bet šią mintį palikime ateičiai. Kol kas mūsų kasdienybė tokia, kad be šios akcijos nepereitume Beržės upelio pakrante, ar Širvintos krantais ties Kalnalaukio gatve, mėgstamose poilsio vietose šalia miškų. Norom nenorom peršasi mintis, kad sąmoningų mūsuose kur kas mažiau nei atsakomybės stokojančių, kitaip vaizdelis būtų priešingas. Vieni tvarko, o kiti teršia.
O kokie reikalai mūsų viduje, ar reikalinga vidinė akcija „Darom“? Tik visa bėda, kad susitvarkyti turime patys, nieks iš pašalės neateis ir nesutvarkys. Aplinkos netvarką visi mato, o štai vidinės – nelabai. Žinoma, gudresni ir akylesni, pastebės darbus, išgirs žodžius, matys nuotaikas, poelgius. O kas iš to? Duokim tokiam, viduje nesugebančiam susitvarkyti žmogui, valdžią, pinigus, šlovę ir pamatysime, kaip pasikeis gyvenimas, kokias vertybes pradės puoselėti, kaip bus pasielgta su kitaip manančiais, prieštaraujančiais tokiai betvarkei, kas nutiks tiems, kurie bandys tvarkytis, organizuodami akcijas „Širvis“, žvakučių uždegimo akciją, „Palik Savivaldybę pakelta galva“ ir pan. Visgi, tvarkytis reikia, kad galėtume nesigėdindami rodyti kitiems: „Mes čia gyvename“, „Čia mano namai“, kad nesigėdydami galėtume pasikviesti svečius, nes mes tvarkomės, jau švaru: tiek išorėje, tiek viduje. Skaudu, kai gražiausius gamtos kampelius teršia išmėtytos šiukšlės, padangos, kai pavasarį pirmiausia pradeda žaliuoti ne žolė, o plastikiniai buteliai nuo įvairių svaigalų. Dar skaudžiau, kai didžiausios bendražmogiškos vertybės – meilė, tiesa, gėris, grožis, taika, altruizmas, dora, sveikata – sudarkomos, suteršiamos, iškraipomos, kitaip tariant, apšiukšlinamos. Kai prisidengiama šiais skambiais žodžiais, visai nesistengiama, o gal nenorima suprasti jų turinio, skelbiama ir demonstruojama ir aiškinama pseudo tiesa, altruizmas, dora ir pan. Ko verti tokie skelbėjai – šiukšlintojai? Turbūt, keistai atrodytų apdovanotas ir išliaupsintas gamtos teršėjas, žolės degintojas. O tuo tarpu, vidaus teršėjų, besikėsinančių į visuomenės tvarką, laukia net valdžios postai, šlovė.
Panašu, kad prisidirbome, mielieji. Mūsų abejingumas, iškreipta tolerancija jau šiandien augina ir duoda karčius vaisius. Nes tik naivuolis gali pagalvoti, kad dabartinė situacija, tvarka betvarkėje, atsirado tuščioje vietoje, o ne kaip ypač nuoseklios propagandinės kampanijos rezultatas, kai buvę opozicionieriai kaltino buvusius valdžioje visomis įmanomomis nuodėmėmis. Bet ne apie tai.
Klausimas kitas, kiek ilgai gyvensime prišiukšlinę? Raminsimės, kad gal Jonas ar Petras atsipeikės ir sutvarkys, kad ne mano dažas – ne mano pupos. Oi ne, mielieji, pradėkime nuo savęs. Kaip sugebėsime išsikuopti savo patvorius ir pakeles, kai nesakysime, kad tas, kas prišiukšlino, lai ir tvarko, tuomet galėsime ir turėsime teisę priekaištauti šiukšlintojams. Nors dar geras pusmetis iki rinkimų į Seimą, tačiau jau dabar, galvodami už ką balsuoti, būtinai pasverkite, atlikite namų darbus, nelikite abejingi. Išreikšta jūsų valia labai svarbi mums visiems. Ar ateitų pavasaris, jei diena neilgėtų, jei saulė danguje mažiau šviestų? Žinoma, kad ne. O mes, nieko nedarydami, arba tik profesionaliai verkšlendami ir burnodami prieš valdžią, tikimės geresnio gyvenimo ir tvarkos. Pasiraitokime rankoves, susitvarkykime aplinką, „paDarom“, kad švara ir tvarka blizgėtų mūsų kiemuose ir mūsų širdyse. Pamirškime tuos laikus, kai kažkas kitas, arba niekas, atlikdavo nelabai malonius darbus. Šiemet „Darom“ akciją skelbkime savo vidui, savo moralei ir sąžinei. Jei gerai ir iš peties padirbėsime, matysime, kad ir pasaulis aplink mus ims keistis. Ilgas kelias iki tikro kelio. „Darom“, kad jame neliktų šiukšlių ir netvarkos. Pakvieskime visus į talką.
Parašykite komentarą