Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas  gruodžio 13 d. laikraščio „Širvis“ 48-ame šių metų numeryje

Mūsų skaidriausioji valdovė gyvena ir kvėpuoja vien tam, kad miesteliui (ir miestelėnams, savaime suprantama) būtų geriau. Ir ne tik miesteliui (ir miestelėnams), bet visiems geros valios žmonėms, kurie patenka į valdovės interesų orbitą. Štai ji buvo išrinkta vienos (patys žinote kokios) partijos kelrode žvaigžde ir vienintele valdove. Galėjo ramiai sau vadovauti ir viešpatauti. Bet vos supratusi, kad partijai taip bus geriau, tuoj pat paliko postą ir sostą. O dabar ir pačią partiją paliko, išėjo neatsigręždama ir ašarų nesišluostydama, nes partijai be jos bus geriau.

Bet kaip paukštelis be lizdelio, taip valdovė be partijos negali ilgai būti. Todėl ir nebuvo. Vos duris užvėrė, iškart paskelbė apie naujos partijos užgimimą. Ir ne bet kokios, o miestelio gerovei skirtos ir jo iškilniu vardu pavadintos. Man kol kas neaišku: jei naujoji partija bus mūsų miestelio vardinė organizacija, tai ar galės josios gretas papildyti kitų miestų ir miestelių gyventojai? Ašai tokių prieplakų nepriimčiau. Nori papildyti miestelio partijos gretas, investuok į jo (ir jos – patys suprantate, kieno) gerovę: įsigyk sklypą, namą ar bent jau kokį butuką, pradėk versliuką sukti, paaukok miestelio gerovės tobulinimui. Tada ir tik tada, galėsi bandyti prašymą teikti ir vardinės miestelio partijos gretas papildyti. Manau, valdovė įsiklausys į mano protingą patarimą ir naryste partijoje nesišvaistys.

Mūsų valdovė skaidriausioji yra tikras kelrodis visiems miestelėnams ir ne tik jiems. Bet ir ji turi savąją kelrodę žvaigždę turėti. Anksčiau buvo tos (patys žinote kokios) partijos įkūrėjas ir patriarchas. Deja, ši žvaigždė nublanko ir prigeso. Tada kelrodžiu valdovei tapo kitas iškilnus ir prakilnus asmuo, kuris ne tik savam miesteliui, bet ir visų miestelių valdovams vadovavo. Tasai asmuo turėjo dailių moterų pulką ir dar turėjo dvarą pasistatęs. Moterų jam ir dabar netrūksta, bet dvaro jis neteko, dabar girdėti barbarų – griovėjų grasinimai tąjį dvarą nugriauti ir su žeme sulyginti.

Valdovas be dvaro – kaip lakštingalėlė be čiulbėjimo. Todėl mūsų valdovė naują kelrodį pasirinko ir jo pavyzdžiu seka. Tasai kelrodis visai neseniai irgi dvarą įsigijo, be to, vadovauja legendiniam miestui, turi nuosavą partiją ir, žmonės kalba, ruošiasi kandidatuoti ir visą šalį savo valdžion imti. Va čia tai kelrodis! Maža smulkmenėlė: labai patikimi šaltiniai pasakojo, kad vasarą tasai kelrodis pakabino plakatus „Legendinis miestas tvarkosi“. Tai pas mus iškart pasirodė „Miestelis gražinasi“. Nepasiduodam, ar ne? Puiku ir šaunu!

Dabar jau man aiškiau pasidarė. Vadinasi, valdovė mūsų skaidriausioji, sekdama savąja kelrode žvaigžde, partiją jau įkūrė, dabar belieka kandidatuoti ir rungtis su tąja kelrode. Ne dėlei miestelio, dėlei visos šalies verta susigrumti. Jei ne dabar, tai ateityje būtinai reiks valdovei pabandyti karalystės ribas plėsti: nuo mūsų marelių iki tųjų, didžiųjų marių, už kurių vikingų kraštai prasideda.

Ašai neabejoju, neabejokite ir jūs, mielieji: valdovė savo tikslą pasieks. Juk jai net angelai padeda. Štai jie savo skaidriais sparnais atskraidino šventinę eglę ir baltame dubeny, tarsi lopšyje, ties valdovės rūmais pakabino. Reikėjo virš rūmų pakabinti, bet, matyt, sparnai dar silpnoki buvo, aukščiau nevaliojo pakelti. Nieko, per metus, kitus sustiprės, laukite naujų pokyčių. Tiesa, mano bičiulis sako, kad šioji eglė visai ne eglė, o mūsų valdovė su spindinčia karūna žengianti virš debesų. Štai taip, eglė viena, o vizijų – lyg tų nulaužtų angelų sparnų miestelio alėjoje – gyva galybė, pagal kiekvieno išprusimą ir supratimą.

Svarbiausia visame tame šaršalyne yra naujosios partijos pavadinimas: „Kurkime drauge šviesią miestelio ateitį“. Pagaliau – drauge. Dabar, jei ašai gerai supratau, nebelieka jokių opozicijų ir oponentų. Išnyksta kitos, svetimos mums, partijos, lieka vienintelė miestelio vardinė organizacija, kurioje visi drauge, nesipykdami, nesiginčydami ir valdoviško žodžio klusniai klausydami, kursime šviesią miestelio ateitį ir jo gerovę. Nuo marelių iki marių. Tebūnie taip. Po savaitės gal bus kitaip, tada ir pasikalbėsim. Atia.

Jūsų Varpininkas – šviesios ateities kūrėjas

Straipsnis buvo išspausdintas  gruodžio 13 d. laikraščio „Širvis“ 48-ame šių metų numeryje Mūsų skaidriausioji valdovė gyvena ir kvėpuoja vien tam, kad miesteliui (ir miestelėnams, savaime suprantama) būtų geriau. Ir ne tik...