Naujausios žinios

Pasaulinės jaunimo dienos Krokuvoje. Kalbėjome širdžių kalba

Ses. Jolanta Gurskaitė ir Lina Čėsnienė

Straipsnis buvo išspausdintas šių metų rugpjūčio 24 d. laikraščio „Širvis“  33-ame numeryje.

Į Pasaulines jaunimo dienas Krokuvoje Kaišiadorių vyskupijos Jaunimo centras išlydėjo 77 jaunus žmones su vadovais bei lydinčiaisiais asmenimis. Tad 2016 m. liepos 25–31 dienomis kartu su dviem milijonais tikinčiųjų į 31-osios Pasaulinės jaunimo dienos „Palaiminti gailestingieji, nes jie susilauks gailestingumo“ (Mt 5,7), dalyvių būryje buvo ir pasiuntiniai iš Kaišiadorių, Palomenės, Žiežmarių, Molėtų, Širvintų, Elektrėnų, Vievio, Onuškio, Merkinės, Žilinų, Musninkų, Želvos, Daugų, Pivašiūnų, Butrimonių, Jiezno, Birštono, Vilūnų, Stakliškių, Alytaus šv. Liudviko parapijų.

Prieš Pasaulines jaunimo dienas Krokuvoje liepos 20–25 dienomis įvairiose Lenkijos vyskupijose vyko vyskupijų dienos, į kurias įsijungė ir Kaišiadorių vyskupijos jaunimas. Viena mūsų jaunimo grupelė gyveno Seinų miestelyje, o kita – Augustave. Ši savaitė abiem jaunimo grupelėm buvo pilna įspūdžių, pramogų, bendrystės ir dvasinio peno. Kiekvieną dieną dalyvavome šv. Mišiose, gailestingumo vainikėlyje; o taip pat švč. Sakramento adoracijoje, Kryžiaus kelyje ir piligrimystėje, kas mus dar labiau vienijo ir tiesė kelią į vienas kito širdį. Ne mažiau svarbus momentas jaunimui buvo vandens pramogos: plaukiojimas baidarėmis, vandens dviračiais, maudynės…

Likome be galo sužavėti mus priėmusių šeimų atvirumu, svetingumu ir nuoširdumu, jų gyvenimu, pagrįstu tikėjimu. Jautėmės tų šeimų dalimi, tad buvo labai sunku išsiskirti, kai atėjo laikas vykti į Krokuvą.

Antroji savaitė, praleista Krokuvoje, buvo dar įspūdingesnė ir stipresnė tiek dvasine, tiek socialine prasme. Susirinko tikintis jaunimas iš viso pasaulio, tad tarpusavio bendrystei ir džiaugsmui, kylančiais iš tikėjimo Kristumi, nebuvo jokių kliūčių. Nejautėme čia nei rasių skirtumų, nei kalbų barjero, nes visi kalbėjo viena bendra kalba: džiaugsmo, meilės, nuoširdaus gerumo ir dalijimosi kalba. Visi buvome tikėjimo broliais ir sesėmis be jokių išskaičiavimų ar įtarinėjimų. Visi drąsiai, kur bebūtume, galėjome džiaugsmingai liudyti savo tikėjimą: pavieniui, mažose grupelėse ir visi du milijonai jaunų širdžių. Tai labai gili patirtis ir tuo pačiu padrąsinimas kiekvienam jaunuoliui, sugrįžusiam į savo kraštą: nebijoti liudyti savo tikėjimo.

Krokuvoje kiekvieną dieną vyko konferencijas lietuvių kalba, kurias vedė Lietuvos vyskupai, kvietė visame mieste organizuoti įvairūs renginiai, lankėme dieviškojo gailestingumo apaštalų šv. Jono Pauliaus II ir šv. Faustinos bažnyčias.

Vienas iš svarbiausių įvykių Pasaulinių jaunimo dienose Krokuvoje buvo jaunimo susitikimas su šv. Tėvu Pranciškumi. Pirmieji susitikimai įvyko Blonie aikštėje. Toje pačioje aikštėje kartu su šv. Tėvu Pranciškumi dalyvavome ir inscenizuotame Kryžiaus kelyje.

Šeštadienis–sekmadienis – Pasaulinių jaunimo dienų kulminacija. Vieni nuo ankstyvo šeštadienio ryto, kiti popiet iš skirtingų Krokuvos parapijų keliavome į Campus Misericordiae vigilijai su šv. Tėvu Pranciškumi. Aikštė sausakimšai prisipildė jaunimo: įvairių tautų, rasių, kalbų. Po šv. Tėvo kalbos skyrėme laiko švč. Sakramento adoracijai, po jos vyko koncertas. Nurimus muzikai, sugulėme poilsiui po atviru dangumi, nes sekmadienio rytą mūsų laukė šv. Mišios, aukojamos šv. Tėvo Pranciškaus.

Įspūdžiai, patirtis nepamatuojami, žodžiais juos išreikšti sunku. Tai – visam gyvenimui.

Ačiū visiems prisidėjusiems, suteikusiems mūsų jaunimui visa tai patirti. Nuoširdžiai dėkojame Kaišiadorių vyskupijos kurijai, Molėtų, Širvintų, Elektrėnų, Vievio, Onuškio, Kaišiadorių, Palomenės, Žiežmarių, Merkinės, Žilinų, Musninkų, Želvos, Daugų, Pivašiūnų, Butrimonių, Jiezno, Birštono, Vilūnų, Stakliškių, Alytaus šv. Liudviko parapijų klebonams, Birštono parapijos Caritui, vadovaujamam mons. kun. Jono Dalinevičiaus, Lietuvos jaunimo pastoracijos centrui, parapijų bendruomenės nariams, visiems jaunimą lydėjusiems asmenims, jaunuolių tėveliams už sudarytas sąlygas išvykti. O kiekvienam jaunuoliui dėkojame už aktyvų įsijungimą į Pasaulinių jaunimo dienų programą, už jų nuoširdų atvirumą bendrystei.

Pasaulinio jaunimo dienų Krokuvoje įspūdžiais gyvensime ilgai. Štai ką apie tai kalba šios nepamirštamos kelionės dalyviai:

Dvi savaitės svečioje šalyje per pasaulines jaunimo dienas privertė į gyvenimą pažvelgti kitu kampu. Labai didelį įspūdį paliko maldos laikas. Malda atrodė visai kitokia, nei buvau pratusi aš – mielesnė, brangesnė, gilesnė… Žmonių vieningumas šlovinant, dėkojant, garbinant Dievą.. Tai reikia pamatyti, to apsakyti neįmanoma, nes tai yra labai stipru. Vėliau Krokuvoje visi tie važiavimai tramvajais, kai jau, regis, vietos nėra ir niekas nebetilps, bet vardan bendrystės visi susispaudžia ir priima tą vieną paklydusią avelę… O vėliau dar kartu ir kokią giesmę pradedi giedoti. Ir visai nesvarbu, kad tramvajumi važiuoja bent keturių tautybių žmonės, jie vis tiek bendrai vieną giesmę gieda, žinoma, savomis kalbomis. Gailestingumo aikštė. Naktis po žvaigždėmis tarp tūkstančių brolių ir seserų! Nepakartojamas jausmas! Kitą dieną Eucharistijos šventimas su pora milijonų žmonių, kurie susirinko dėl to paties tikslo. Ir tuomet pajauti, kad iš tiesų nelieka nei tautybės, nei rasės skirtumo. Telieka žmogiškumas, gailestingumas, meilė. Todėl labai džiaugiuosi šiomis Pasaulinėmis jaunimo dienomis ir išsivežu širdį, kupiną meilės, gailestingumo, džiaugsmo, ramybės.. Ačiū Tau, Dieve, kad esi mano gyvenime.“

Agnė B., (Elektrėnai)

„Mane labai nustebino, kad šeimos buvo draugiškos, katalikiškos ir norinčios padėti. Ir buvo labai puiku, kad net nepažįstami žmonės iš viso pasaulio maloniai ir draugiškai bendrauja, nors nemoka vieni kitų kalbų. Esu sužavėtas.“

Ernestas K., (Vievis)

„Kalbant apie mano įspūdžius iš Pasaulinio jaunimo dienų, tikriausia, didžiausią paliko ta milžiniška masė tikinčio jaunimo. Juk niekur tiek daug vienoje vietoje to nepamatysi. O svarbiausia, kad tai buvo vientisa katalikiška minia. Labai žavu tai, kad nors visi ir labai skirtingi, buvo galima užkalbinti bet kurį praeivį ar grupę ir žinoti, jog tau bus labai šiltai ir džiaugsmingai atsakyta, nesvarbu, kas ir iš kur esi. Vienas labiausiai įstrigusių vaizdų mano atmintyje yra didžiulis lauka, pilnas įvairiausių tautybių jaunuolių, kurie žiūrėdami į dangų ar altorių gieda, šlovina, šoka ir mojuoja įvairiausių dydžių ir spalvų vėliavomis, tada tikrai buvo galima pajusti Dievo karalystę žemėje.“

Rimgailė A., (Pivašiūnai)

„Labai gražu matyti tiek jaunų žmonių vienoje vietoje, nors ir buvome iš skirtingu šalių, bet labai gerai sutarėme su visais. Kai eini su didele minia žmonių, nuo skanduočių per kūną bėgioja šiurpuliai, bet tai toks geras jausmas, kuriam apsakyti trūksta žodžių. Tai buvo renginys, į kurį dvejojau važiuoti, bet dabar tikrai nesigailiu ir tikrai tą kelionę kartočiau.“

Deivydas B., (Jieznas)

„Man labai patiko Lenkija ir jos žmonių svetingumas. Patiko gamta, o dar labiau susitikimas su Popiežiumi, kurį mačiau iš labai arti. Šios dvi savaitės buvo kupinos švento nuovargio , tačiau jos davė labai daug. Nauji žmonės, neatrastos vietos ir nuostabi malda. Ačiū rėmėjams už šią ypatingą galimybę.“

Tautvydas D., (Musninkai)

„Visų pirma, labai džiaugiamės galimybe dalyvauti tokioje nuostabioje kelionėje su šaunia kompanija. Didžiausias šios kelionės įspūdis turbūt yra tas, kad visas jaunimas, tie keli milijonai, susirinko į vieną vietą, į vieną renginį, vedami vieno bendro tikslo– TIKĖJIMO. Būti tokioje didelėje masėje žmonių yra tiesiog nuostabus jausmas… Taip pat labai įsiminė Šv. Mišios su Popiežiumi bei jo atvykimas į aikštę sekmadienį, nes jį matėme iš labai arti. Labai patiko Šv.Mišios, kuriose meldėmės kiekvieną rytą su kitomis lietuvių grupėmis… Kelionė buvo nuostabi, nepakartojama, ir įspūdžiai, potyriai liks visam gyvenimui“.

Sesės Miglė ir Monika M., (Birštonas)

„Pirmosios kelionės dienos buvo įdomiausios, nes viskas buvo nauja: ir aplinka, ir žmonės. Pasiruošimo metu Seinuose labiausiai į atmintį įsirėžė plaukimas baidarėmis, nes net ir taip buvo galima priartėti prie Dievo. Kelionės metu į Krokuvą traukinyje užsimezgė pažintys, kurios, tikiuosi, nenutrūks sugrįžus į namus. O Krokuva pasitiko gausybe įvairių rasių ir tautybių žmonių, gražiais architektūros pastatais. Paskutinės dienos viename iš didžiausių Lenkijos miestų praėjo labai greitai.

Esu dėkinga lydėjusiems asmenims, šeimoms, kurios priėmė gyventi, ir, žinoma, Stakliškių parapijos klebonui Gediminui Mieldažiui už galimybę vykti į Kokuvą.“

Aurelija D., (Stakliškės)

„Mano įspūdžiai iš Pasaulinio jaunimo dienų yra puikūs, šiose jaunimo dienose patyriau nepamirštamų įspūdžių, buvo linksma ir gera.Nesigailiu, kad važiavau, nes čia buvo pati geriausia vasara. Labai noriu padėkoti rėmėjams, kurie mus labai stipriai parėmė finansiškai. Ačiū jiems.“ Kornelijus B., (Kaišiadorys)

„Pasaulinių jaunimo dienų laukiau daugelį mėnesių. Nuolatos galvojau, kaip ten viskas vyks, bet svajonės buvo labai nedidelės palyginus su tuo, ką pamačiau nuvykusi. Jausmas nepakartojamas. Dalyvauti maldoje su tūkstančiais, o gal net ir milijonais žmonių, yra labai gera. Gatvės pilnos besišypsančių piligrimų iš visų pasaulio kraštų, kurie irgi džiaugiasi galėdami įsijungti į maldą, apžiūrėti šventas vietas, dalyvauti mišiose, o galiausiai gyvai išvysti Popiežių. Tai buvo geriausios savaitės mano gyvenime, nes supratau, kaip Dievas ir tikėjimas gali sujungti tiek daug žmonių į vieną vietą maldai.“

Vaida G., (Palomenė)

„Ką galėčiau pasakyti apie įspūdžius Pasaulinėse Jaunimo Dienose? Netilptų į storiausius laikraščius… Patirtis ir galimybė – retai pasitaikanti. Tokiuose renginiuose, kur susiburia bendram tikslui jaunimas iš VISO pasaulio, supranti, koks įvairus jis gali būti. Labiausiai ir įsimins – žmonės, tiek bendrakeleivė iš Lietuvos, tiek New Yorko kunigas, kuris laimino piligrimus, tiek iš atokios Timoro valstybėlės užkalbinęs tautietis“.

Karolina A., (Kaišiadorys)

„Mano įspūdžiai- nuostabūs! Dar vis negaliu atsigauti nuo tos visos masės, nuo renginių –

esu vis dar euforijoje! Tos dvi savaitės prabėgo taip greitai, o visi tapo kaip šeima. Jeigu būtų galimybė, važiuočiau dar ir dar ir dar !“

Milena K., (Onuškis)

Nuotraukos iš Kaišiadorių vyskupijos Jaunimo centro archyvo

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*