Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas šių metų gruodžio  7 d. laikraščio „Širvis“ 47-ame numeryje.

Ir vėl po miestelį vilnija nepatenkintųjų balsai: valdovė priėmė prastą sprendimą, atsisakė prisidėti prie istorinio parko kūrimo. Paistalai ir nieko daugiau, nepatenkintieji jūs mano. Valdovė skaidriausioji pasielgė labai išmintingai ir toliaregiškai. Pirmiausia, kam mums tas parkas, mes rojaus sodą jau pradėjom veisti. Antra – taupyti reikia, gerbiamieji, juk neteisėtai atleistiesiems algas ir kompensacijas mokėti ateina laikas. Sakote, tas tūkstantis eurų padėties neišgelbės, visų skylių neužkamšys? Na, tūkstantis čia, tūkstantis kitur, gal akcijos „Dovana miestui“ sąskaita ne visai tuščia, žiū, jau vienam kitam ir bus sumokėta. Bravo, valdove, taupykite ir toliau. Galų gale įsirengs tą parką kaimynai, kas labai norės, galės nuvažiuoti ir pasižiūrėti, koks skirtumas kokiame rajone jis bus. Nereiks ir kruizų, užteks istorinio parko.

Ir vėl už nugaros girdžiu murmesius: kaip tokį taupumą kultūriniams-istoriniams objektams suderinti su biurokratinio aparato nuolatiniu didinimu? Užknisote jūs mane savo nenuovoka, štai ką galiu jums atsakyti. Naujos seniūnijos steigimas jokiu būdu ne lėšų švaistymas, tai išmintinga ir toliaregiška politika. Apskritai, kas bendra tarp kultūrinio objekto ir biurokrato? Teisingai, nieko. Tai kokie čia palyginimai begali būti? O štai valdovei ir jos merginoms tai labai puiki išeitis iš tos atleistųjų – priimtųjų kebeknės. Sutupdys atgal į savo vietas teismų sugrąžintuosius, o tuos, kurie vietoj jų įtupdyti buvo – į naująją seniūniją. Sakote, per daug bus darbuotojų? Seniūnija juk ne bet kokia, o viso miesto, čia ir reikia jų nemažai. O jei tikrai per daug pasirodys, visada galima sumanyti naują optimizaciją ir atleidimus paorganizuoti. Jau miestelio teismas darbo tikrai nepritrūks ir niekas jo nereformuos. O ir mes turėsime su kaimynais ką aptarti, bylų eigas pakomentuoti. Jau girdėjau, kad pora garsių advokatų kontorų miestelyje žada atstovybes steigti, kad atleistiesiems nereikėtų po didmiesčius lakstyti gerų gynėjų beieškant.

Suprantama, egzistuoja ir tokia tikimybė, kad naujosios seniūnijos įsteigimas pasirodys esąs klaidingas ir tokia institucija nereikalinga, kas jau buvo konstatuota prieš daugelį metų. Tada bus suorganizuotas jos uždarymas, o tai irgi pagyvins nuobodžią miestelio kasdienybę. Juk visos permainos tik į gera, argi ne? Stovintis vanduo pradeda dvokti, o tekantis visada šviežias ir gaivus išlieka.

Yra dar vienas lėšų taupymo būdas. Štai kažkokiame rajone kažkokie, matyt, „paplaukę“ tarybos nariai savo noru(?!!) atsisakė jiems priklausančių išmokų ir už tuos pinigus žada pirkti vaikų darželiui lovas. Kadangi, kiek žinau, mūsų darželiuose lovos yra, tai galėtų tarybos nariai savanoriškai skirti savo išmokas atleistųjų kompensacijoms mokėti. Teks ryt vėl prie langelio kulniuoti, savo naująjį siūlymą teikti. Dėkingumo nebesitikiu, greičiau koksai gobšas tarybos narys į snukį gali pasiūlyti, bet tai mano patriotinių polėkių nesustabdys.

Taigi, mielieji, eglę įžiebėm, blizgučius pakabinom, ledo šou pasižiūrėjom. Dabar belieka stebėti tolesnį valdžios šou siekiant grąžintuosius į darbą atleisti dar kartą. Kaip priklauso: su išmokomis ir kompensacijomis. Čia jau tikras ekvilibristikos, iliuzijos ir akių dūmimo menas, kitaip ir nepavadinsi. Jokiuose istoriniuose parkuose tiek nepamatysi, kiek teismų posėdžiuose ir savivaldybės įstaigose bei koridoriuose. Tad stebėkime gyvą veiksmą čia ir dabar, o istoriją palikime istorijai. Iki kitos savaitės.

Jūsų viską pateisinantis Varpininkas

Straipsnis buvo išspausdintas šių metų gruodžio  7 d. laikraščio „Širvis“ 47-ame numeryje. Ir vėl po miestelį vilnija nepatenkintųjų balsai: valdovė priėmė prastą sprendimą, atsisakė prisidėti prie istorinio parko kūrimo. Paistalai ir...