Naujausios žinios

Pažinkime seniūnijas iš naujo. Alionių seniūnija

Valda Patinskienė

Straipsnis buvo išspausdintas šių metų birželio 8 d. laikraščio „Širvis“  23-ame numeryje.

Malonu atsiminti malonius dalykus. Vienas iš jų, kai merės kvietimu lankėmės Savivaldybėje Spaudos atgavimo dienos proga. Draugiškoje aplinkoje diskutuojant užsiminiau, jog planuoju pakalbinti visus rajono seniūnus pagal seniūnijos pavadinimą abėcėlės tvarka. Merė neprieštar vo tokiai minčiai. Tad beveik po mėnesio pradėjau kalbinti Alionių seniūną p. Sigitą Bankauską galimam pokalbiui. Pirmasis pokalbis buvo trumpas. Seniūnas paklausinėjęs, kas mane domina Alionių apylinkėje, pasisakė esąs mirtinai užimtas: iš ryto dirba Alionyse, po pietų – Zibaluose. Atidedame pokalbį kitai savaitei. Ir vėl tas pats, tik pasiūlė apie Alionių apylinkes pasiskaityti leidinukuose apie Širvintų rajoną. „Ten viskas aprašyta.“ – paaiškino seniūnas. O mane domino buvusios mokyklos, kokiomis sąlygomis anksčiau buvo mokomi mūsų seneliai, gal tose apylinkėse yra išlikę nors ir nedideli dvarai, kokie žinomi ir gerbiami žmonės čia gyvena. Seniūnas atsakė, jog visi iki vieno geri žmonės. „Jei visi, tai nė vieno, jei negalima paminėti keletą pavardžių, tai gal tokių nėra?“ – paklausiau. „Jei paminėsiu penkis, įsižeis kiti, tad geriau neminėsiu. Dauguma puikių rėmėjų nenori būti garsinami“ – užbaigė kalbą S. Bankauskas. Kai nuvykau į Alionis nieko neįspėjusi, seniūnas kaip tyčia darbo reikalais išvyko pokalbį pavedęs specialistei Vidai Mažulienei. Maloniai besišypsanti specialistė žodis žodin pakartojo seniūno žodžius. Visi Alionyse geri žmonės, jokių įžymybių nesama. Jei noriu ką sužinoti apie seniūnijos kultūrinį gyvenimą, reikia kreiptis į atsakingą Ingridą Didžiokienę, jei dėl socialiai rizikos šeimų, tai reikia klausti Irenos Oršauskienės. Šypsodamasi, tačiau nenoromis kalbėdama, V. Mažulienė atsiprašė turinti daug darbo ir patarė, iškilus klausimams, kreiptis į seniūną. Vos suspėjau seniūnijoje išsiaiškinti, kur gyvena Alionių įžymybė Julijonas Gridziuška, pasišalinau nenorėdama trukdyti seniūnijos darbuotojai. Važiuodama nurodytu keliu pas J. Gridziušką, galvojau, kad merė labai apkrovė energingą vyrą darbais. Kur matyta, tiek laiko Sigitui Bankauskui tenka dirbti per dvi seniūnijas, anot lietuvių liaudies patarlės, kas veža, tam ir krauna. Bet kiek ilgai taip galima tempti? Ar galima įsigilinti į seniūnijos gyventojų bėdas, kai darbas darbą veja? Tikrai žmogiškai pagailo Alionių seniūno. Tikiuosi, pradėjusi nuo pirmosios A – Alionių seniūnijos, turėčiau užbaigti Z – Zibalais ir vėl susitikti su S. Bankausku. O gal ten jau bus kitas seniūnas?

Neilgai važiuodama apsvarsčiau seniūnijos darbo problemas. Kadangi kelias netolimas, čia pat, pagal aiškinimą supratau, jog įvažiuoju į Eugenijos ir Julijono Gridziuškų sodybą. Įvažiavimą puošia aukšta, medinė arka. Palei taką pinti vytelių vazonai (pasirodo, tai tokia augalų rūšis), šulinys gražiai apkaltas mediniais rąsteliais su stogine. Klėtelė apsivijusi laipiojančiomis girliandomis, o ant stogo gandralizdis. Tiek kiemas ir gėlynai prižiūrėti, kad pamiršau pas ką ir ko atvažiavau. Pasitiko besišypsanti namo šeimininkė ir prisistatė esanti Nijolė Surgėlienė. Va tai tau. Pasirodo, ir be J. Gridziuškos sodybos dar yra medžio dirbiniais išdabintų kaimo kiemų. Ėmiau kalbinti malonią gražaus kiemo šeimininkę. Ponia Nijolė jau senokai gyvena šiose apylinkėse, nors yra ne vietinė. Jos tėviškė – A. Baranausko aprašyti garsieji Anykščiai. Atvyko čia pagal tuometę tvarką: baigusi mokslus, paskirtą laiką turėjo atidirbti buhaltere Vičiūnų tarybiniame ūkyje. Manė, reikiamą laiką atidirbti ir, įgijusi darbo patirties, grįžti į savo tėviškę. O gyvenimas pateikė savo korekcijas. Planuok, manyk, o gausis ne būtinai taip, kaip planuoji. Nusižiūrėjo dailią naujokę buhalterę Nijolę Juozas Surgėla iš Avižonių. Ir nuplaukė Nijolės visi kuriami planai apie sugrįžimą. Liko čia. Čia užaugo judviejų vaikai: Jolita, Ramūnas, Aušra. Pirmieji du vaikučiai dar lankė šiuo metu jau neveikiančią Pokiškių mokyklą, juos mokė pradinių klasių mokytoja Vilčiauskienė, o štai Aušra jau mokėsi Alionių pagrindinėje mokykloje. Šiuo metu Jolita važinėja dirbti į Širvintas, vos ne kasdien lanko tėvukus. Gražiai  nupjauta kiemo žolė yra Jolitos darbas. Visur suspėjanti vyriausioji dukra Jolita su šeima netoliese nuo tėvų jau pradėjo statytis namą. Mama džiaugiasi, kad nors viena iš trijų bus šalia. Sūnus Ramūnas dirba statybininku, gyvena atokiau, tad ir susitinka rečiau. O jaunėlė Aušra Vilniuje. Jai savi darbai ir rūpesčiai. Pasikalba su namiškiais telefonu. Nors ne kasdien pasimato, tačiau nuo kaimo gyvenimo nenutolsta. Viskas jai rūpi, kas dedasi kaime, domisi, kaip sekasi mamai su gyvuliais, kaip sveikata, ar gerai veikia tėvuko prižiūrima ūkio technika. O tėvukas Juozas darbo tikrai turi pakankamai. Tenka prižiūrėti 25 hektarus žemės. Man lankantis, Juozo taip pat nebuvo namie. Vis tie darbai, vis tie nepabaigiami reikalai neleidžia būti namuose. Tikėjosi Juozas vasarą talkininko anūko Modesto. Tas jau vyras – 22 metų. Pats tas ūkio darbus dirbti. Bet ir čia susiklostė taip, kaip jaunystėje Nijolei: planavo vienaip, išėjo kitaip. Išvyko Modestas vasarai į Norvegiją. Viskas ten jam puikiai sekasi. „Gal kitą vasarą liks čia. Kas žino. Planai, viltys, o realybė kitokia.“ – atsiduso jaunai atrodanti senelė Nijolė.

O mano planai taip pat pasikeitė. Užuot nuvykusi pas liaudies meistrą Julijoną Gridziušką, pataikiau į Nijolės ir Juozo Surgėlų sodybą. Teks kitą dieną vėl keliauti į Alionis.

2 Comments on Pažinkime seniūnijas iš naujo. Alionių seniūnija

  1. Juodiskiu kaime sirvintu raj griuna daugiabucio sena o seniunas Bankauskas nereaguoja.

  2. Paskutiniu metu pastebiu suaktyvėjusį bendradarbiavimą „Širvio“ ir „Krašto naujienų“. Priėjo tuo, kad net filmuotą medžiagą pateikia jiems, netalpindami pas save. Negaliu liepti „Širviui“ kaip elgtis, bet ir lankytis puslapyje, kuris tapo patarnautojų asmens, nuo kurio šmeižto nukentėjau aš ir mano mažametis vaikas – irgi negaliu. Nusivyliau. Kaip visada – planai dideli, o realybė kur kas žiauresne ir viską ir visus sudėlioja pagal savo poreikius. „Širviui“ nieko nelinkėsiu, matau, kad jisai pats jau viską žino, bet manęs jau čia tikrai nebebus.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*