Pasidalink per Facebook!

Kasmet gegužės 7-ąją Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ji kiekvienam sąmoningam ir pilietiškam lietuviui primena baisias rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis. Per 40 spaudos draudimo metų paaiškėjo, kad lietuviškoji spauda augo, nepaisant jokių persekiojimų ir taikomų bausmių.

Šiandien galime pasidžiaugti, kad esame laisvi nuo cenzūros, galime laisvai reikšti mintis, spaudos kioskuose ar prekybos centruose lentynos mirgėte mirga ir knygų įvairove, ir laikraščių gausa. Net ir mūsų gimtajame krašte jau yra trys pagrindiniai žurnalistikos portalai: www.sirvis.lt, www.krastonaujienos.lt, www.sirvinta.net. Vargu, ar pagalvojome, kad šie portalai daug turi piliečių žiniasklaidos bruožų, ypatingai www.sirvis.lt, kuriame informaciją ir straipsnius, garso ir vaizdo reportažus rengia neprofesionalūs žurnalistai – savanoriai.

Kas yra piliečių žurnalistika?

Tūlas gal net milijoną kartų yra komentavęs ne vieną straipsnį interneto portaluose, įkėlęs informaciją, vaizdo ar garso įrašus į tam tikras interneto svetaines, sukūręs savo tinklaraštį, mikrotinklaraštį, pasiūlęs temą žurnalistams ar pats parašęs, neturėdamas žurnalisto išsilavinimo, straipsnį ir t. t. Šie išvardinti bruožai priklauso piliečių žurnalistikai. Dažnas įsivaizduoja, kad žurnalistika gali užsiimti tik profesionalūs žurnalistai. Anaiptol. Jau XXI a. pasaulyje ir Lietuvoje paplito nauja žiniasklaidos forma – piliečių žurnalistika. Piliečių žurnalistika vadinama aktyvi ir savanoriška tam tikros valstybės piliečio veikla (rašymas, fotografavimas, filmavimas), kuri prisideda prie tradicinės žiniasklaidos veiklos ir skatina pilietiškumą. Lietuvoje naujosios žurnalistikos formos terminas pradėtas vartoti visai neseniai, todėl dažnai painiojamas su pilietine žiniasklaida.

Piliečių žurnalistai rašo pranešimus apie valstybėje ir žmonių gyvenime vykstančius įvykius, kurie skatina pilietiškumą. Tai nėra profesionali žurnalistika. Tiesiog pilietis dalyvauja informacijos ir naujienų atrankos, analizės, kūrimo ir dalijimosi procese.

BBC pasaulio naujienų padalinio vadovas Richard Sambrook (2005 m.) skiria keturis piliečių žurnalistikos veiklos polius: įvykių liudininkų pasakojimai (įvykiai Londone 2005 m., kai žurnalistai savo naujienas pildė pašaliečių iš gatvės informacija), filmuota ir fotografuota medžiaga (naujienų portalo 15min.lt rubrika Fotopolicija ir Delfi.lt Baudos kvitas, www.sirvis.lt tarybos posėdžiai, kai kurie koncertai, klausimai susiję su savivalda), tinklaraščių informacijos ir komentarų integracija į naujienų turinį (Delfi.lt rubrika Vox populi, www.sirvis.lt rubrika SKAITYTOJŲ PAŠTAS, NUOMONĖ), naujienų kūrimas tam tikroje interneto platformoje ir piliečių įtraukimas į naujienų kūrimą (pavyzdžiui, CNN iReport, Ikrauk.lt, Pilietis, www.sirvis.lt visas naujienas ir informaciją rašo savanoriai piliečiai).

Piliečių žurnalistika papildo tradicinę žiniasklaidą

Piliečiai tapo aktyvūs ir gali bei daro įtaką tradicinei žiniasklaidai, kuri reaguoja ir suteikia piliečiams galimybes pranešti žinias. Piliečių žurnalistika per pastaruosius metus nuo idėjos ir pažado būti pastebėta išaugo į pastebimą ir galingą šiuolaikinę žiniasklaidą. Tai susiję su patogiais internetinių platformų sprendimais, pasiekiamumu internete ir galinga mobiliųjų technologijų pažanga bei plėtra. Piliečiai prisideda prie informacijos įvairovės ir naujienų, kuriomis tapo ne tik rašytinis tekstas, bet ir nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai. Vadinasi, atsirado aktyvesnis ir efektyvesnis žiniasklaidos ir vartotojo dialogas. Pasikeitė vieno – daugeliui (angl. one to many) komunikacija – ji įgavo naujų formų. Didžiosioms žiniasklaidos organizacijoms tapo svarbūs piliečiai: jų kuriami tinklaraščiai, kuriuos jos įsideda į savo tinklapius. Piliečių siunčiama informacija tapo naudinga ir labai brangi. „Atsiųsk naujieną“, „Įkrauk žinių“, „Paskelbk naujieną“ – interneto naujienų portalai mirga nuo raginimų informuoti visuomenę. Didžiosios Lietuvos naujienų organizacijos Alfa.lt, Balsas.lt, Delfi.lt, L.rytas.lt ir 15min.lt skaitytojus kviečia siųsti elektroninius laiškus, skambinti ir pranešti naujienas, dalytis įvairiomis žiniomis. Šios naujienų organizacijos sukuria įvairias platformas, kuriose jų skaitytojas gali pranešti žinias: užpildyti tam tikrą formą arba siųsti laišką redaktoriui. Tačiau iš visų išvardytų galimybių kurti naujienas kartu geriausios piliečių žurnalistikos raiškos formos yra sukurtos dviejų didžiųjų naujienų organizacijų UAB Delfi.lt ir UAB 15min.lt. Jų sukurti piliečių žurnalistikos projektai vadinasi atitinkamai Pilietis ir Ikrauk.lt

Jei kalbėtume išskirtinai apie žurnalistiką, vertėtų dar kartą paminėti, kad toks piliečių aktyvumas sukuria ir padeda plėtoti naują žurnalistikos formą – piliečių žurnalistiką. Piliečių dalyvavimas visuomeniniame gyvenime ir noras apie tai kalbėti, pranešti ir dalytis informacija, sukuria turinį, kuriuo vis daugiau didžiųjų žiniasklaidos organizacijų noriai dalijasi, pavyzdžiui, laikraščiuose dažnai publikuojami skaitytojų laiškai, redaktoriai kviečia piliečius dalytis jiems aktualiais klausimais, siūlyti temas žurnalistams. Žiniasklaidos gigantės, didžiosios Lietuvos naujienų redakcijos, kuria ir dalijasi turiniu pagal nustatytas žurnalistikos funkcijas, tačiau noriai publikuoja ir vartotojų kuriamą turinį. Žiniasklaidos ir jos vartotojų dialogas skatina tradicinės žiniasklaidos transformacijas, kurios ugdo pilietiškumą.

„Širvis“ – ryškiausias piliečių žurnalistikos atstovas Širvintų rajone

Širvintų rajone nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. veikia žiniasklaidos portalas www.sirvis.lt. Šio portalo įkūrimą paskatino 2015 m. prasidėję nesutarimai tarp Širvintų rajono savivaldybės vadovų ir Širvintų globėjų draugijos. Globėjų draugijos nariams reikėjo platformos apginti savo interesą, išsakyti savo poziciją. Kitą atsiradimo priežastis – rajone nebuvo apolitiškos spaudos. Mintis po minties ir buvo įkurtas portalas www.sirvis.lt, o vėliau, t. y. 2015 m. gruodžio 2 d., dienos šviesą išvydo laikraštis „Širvis“. „Širvio“ redakcijoje straipsnius, informaciją, vaizdo ir garso reportažus rengia neprofesionalūs žurnalistai – savanoriai. Savanoriai iš pradžių ypatingai didelį dėmesį skyrė savivaldai: buvo skelbiami Savivaldybės tarybos garso ir vaizdo reportažai. Šis žingsnis buvo puikiausia proga piliečiams pamatyti, kas vyksta Rajono taryboje, kaip elgiasi Tarybos nariai, kaip priimami sprendimai.

Vėliau buvo sudaryto rubrikos, savanoriai pasiskirstė darbais. Šiuo metu dirba penki savanoriai, ne tik rašantys straipsnius, bet ir juos redaguojantys, platinantys spaudą. Be to, jų veiksmai yra pilietiški arba skatina pilietiškumą. Dera paminėti, kad šiame laikraštyje nišą atrado ir bendruomenės, rajono gyventojai, anonimiškai skelbiantys informaciją, išsakantys savo nuomonę rubrikose „Skaitytojų paštas“, „Nuomonė“, „Iš bendruomenių gyvenimo“, „Varpinininkas“ ir t. t. Skaitytojų perėjimas iš pasyvių stebėtojų suteikė jiems galios ir laisvės: jie turi platformą, kurioje gali kurti turinį ir juo dalytis ne tik bendruomenėse, bet ir globaliau, netgi valstybiniu ar pasauliniu mastu. Taip pat galima drąsiai sakyti, kad „Širvis“ informacine prasme tarnauja žmogui, nes pateikiama nauja, tiksli, patikrinta ir neiškreipta informacija.

Dera paminėti, kad kurį laiką buvome nevertinami, kaip žiniasklaidos atstovai. Komentaruose kai kurie skaitytojai patardavo baigti žurnalistikos mokslus. Sakyčiau, normali reakcija. Piliečių žurnalistika visai neseniai sukėlė didelį susidomėjimą ir nerimą tradicinės žiniasklaidos atstovams. Organizacijų vadovai šioje žurnalistikos formoje mato potencialų turinį, kuris vėliau galės padėti uždirbti pinigų, o šių organizacijų redaktoriai ir žurnalistai piliečių žurnalistikos atstovų neleidžia vadinti žurnalistais ir griežtai skiria ribas tarp tradicinės ir piliečių žurnalistikos. Profesionalai kelia klausimus: ar tikrai ateities žurnalistika taps atsitiktinės nuotraukos, kuriomis dalysimės socialiniuose tinkluose? O gal asmeninių naujienų dalijimasis su draugais taps žurnalistika? Ar nekvalifikuotų asmenų rengiamas turinys taps karščiausia dienos naujiena? Ar „Facebook“ ir „YouTube“ vartotojus galime vadinti žurnalistais? Atsakymai į šiuos klausimus gali būti labai įvairūs. Profesionalai skeptiškai žiūri į vartotojų kuriamą turinį dėl neobjektyvumo ir žurnalistikos principų bei normų nesilaikymo, tačiau C. Bentley (2006) sako, kad profesionalams neverta taip priešintis ir atskirti piliečių žurnalistikos nuo tradicinės žurnalistikos, nes ji ne tik nesugriaus tradicinės žiniasklaidos modelio ir funkcijų, bet ir prisidės prie jos plėtojimo ir tobulinimo. Mokslininkas tiki, kad ateityje abi žurnalistikos formos egzistuos ir bus labai svarbios viena kitai. Pagrindiniu tradicinės ir piliečių žurnalistikos skirtumu jis vadina įvairius piliečių žurnalistikos pavidalus: naujienų kūrimą (angl. covering) ir dalijimąsi informacija (angl. sharing). Profesionalus žurnalistas, radęs istoriją, pirmiausia kalbėsis su žmonėmis, analizuos ir tikrins faktus, profesionaliai apdoros rezultatus ir pateiks istoriją, o ją pabaigęs imsis kitos. Piliečių žurnalistikos atstovas gyvena savo istorija. Jis nerenka faktų ir neanalizuoja, jis pasakoja tai, kas vyksta aplink jį ir ką jis pastebi. Pagrindinis piliečių žurnalistikos tikslas – dalytis informacija, o tradicinės – profesionaliai atlikti pagrindines žiniasklaidos funkcijas valstybėje. Piliečių žurnalistika nesiekia užimti tradicinės žiniasklaidos vietos, tačiau žmonės, siekdami realizuoti save ir prisidėti prie pilietiškumo ugdymo, papildo tradicinę žiniasklaidą.

Parengė Renata Boreikaitė

Kasmet gegužės 7-ąją Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ji kiekvienam sąmoningam ir pilietiškam lietuviui primena baisias rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys...