Rizika – ne fizika
Jonė Lieponė
Nuomonė taip pat paskelbta laikraštyje „Širvis“ 2021 m. balandžio 1 d.
Štai jau ir kovas mus palieka su nemaloniomis žiniomis apie pandemijos reikalus. Balandis laukiamas taip pat sėslus ir net dar sėslesnis nei tikėtasi. Vėl uždarytos visos savivaldybės, prekybos centrų mažųjų parduotuvių atidarymo dar nenusimato, o ir pokyčių neva karantino laisvinimo nelabai tepajutau. Klausiau anądien kalbant Švedijos visuomenės sveikatos vadovo, ar tiksliai tokios jo pareigos, negaliu tvirtinti, tik supratau, kad būtent jis nusprendė savo šalies gyventojų neriboti, o pasitikėti jų sąmoningumu bei laisva valia. Ką jūs sau manote, sėdinėja šeštadienio rytais žmogeliai kavinukėse, kavutę gurkšnoja pyragaičiais užsikąsdami ir švilpauja per ūsą. Pasirodo, jų valdžia jiems nieko neįsakinėjo, o tik paprašė vienam nuo kito laikytis atokiau ir jie to prašymo, matyt, net labai paiso, nes jų šalyje šimtui tūkstančių gyventojų tik trisdešimt susirgimų. Kai tuo tarpu mūsų šalyje ne tik draudimai, bet ir baudos galioja. Niekas mūsų jau neprašo, o liepia, įsako ir baudomis grasina, o pas mus va tam pačiam skaičiui gyventojų net dešimt kartų daugiau nei Švedijoje – trys šimtai susirgimų.
Galvoju, kaip visgi taip gali būti. Ką gi tas „korona“ mums nori pasakyti. Gal tai, kad mokyklose mus moko matematikos, kalbų ir viso kito, bet visai neužsimenama apie pilietinį sąmoningumą, atsakomybę vienam už kitą, vieningumą bei susitelkimą. Oi, brolyčiai, norėčiau šiuo klausimu klysti, bet ką jau čia slėpsi ar pagražinsi – skaičiai visą tiesą parodo. Vis dar stiprus posakis mūsuose: „Jei dega kaimyno troba, – tikram lietuviui reikia prie jos įsiamžinti nuotraukoje“ ar kažkas panašaus. Sublogo atmintis man nuo to žiūrėjimo pro langelį. Be to, pamatyt nebėr ką. Kaimynai tylūs, niekur be šalimais esančios parduotuvės neina, jokie baliukai nevyksta, jokios mergos su gaidžiais namolio negrįžta. Nebėr ką su kaimynėmis ant suolelio apkalbėti. Patikėkit, tai tikra bėda.
Šalimais niekas nevyksta, o va mūsų šalelėje atsitiko. Visi portalai mirga marga, apie didžiulį įvykį visi skelbia. Jis toks svarbus ir reikšmingas, kad visi portalai tik apie jį terašo ir ne po vieną straipsnį, o po keletą iš eilės. Vieni peikia, kiti giria ir giriasi. Ar atspėsite kas tai? Nenusivilkit, nebūčiau ir pati atspėjusi, jei nežinočiau. O gi tas įvykis – M.A.M.A apdovanojimai. Manote, kad apdovanojo mamas, oi, brangieji, ne. Tai muzikiniai apdovanojimai. Štai, kai mes visi tūnome namuose, laukiame, kada galėsime pamatyti ir apkabinti savo anūkus, tai tuo tarpu žinomi veidai šėlsta ir siautėja drauge. Ir nė motais jiems tie ribojimai. Ne kartą esu girdėjusi, kad žinomi veidai yra pavyzdys jaunimui. Drįstu pasakyti ne tik jaunimui. Tarp muzikos apdovanojimuose dalyvavusių buvo atlikėjų, kuriuos mėgsta klausyti ir vyresnio amžiaus piliečiai. Štai tie ir galvoja, ką gi šiuo renginiu norėjo pasakyti mūsų numylėti artistai. Ar jie taip sukilo prieš valdžios nustatytus ribojimus ir, spjovę į viską, nusprendė papramogauti. Ar jie pavargo nuo neveikimo, juk būtent jų veikla kone numarinta, o artistai gyvena iš pustrečio šimto per mėnesį paramos. Ar tai jie siunčia žinutę, kad jiems nė motais ta liga, nes jie jau visi persirgę ir antikūnų turi dešimtimis kartų daugiau nei reikia. Tik noriu pasakyt, kad į šį jų šėlsmą sureagavo visi įvairiai, taip, kaip organizmas reaguoja į koroną.
Valdžios galvos štai sako, kad išimtys šiems ryškiems asaboms su ragais ar vėduoklėmis ant galvos nebuvo taikytos ir, pasak mūsų gražiosios vidaus reikalų ministrės, visi, pažeidę karantino režimo reikalavimus, turės prisiimti atsakomybę. Sveikatos ministras teigė, kad artistai, matyt, apėjo draudimus iš kitos pusės, atseit renginio neorganizavo, o filmavo televizijos laidą, kas nėra draudžiama, ir surengė vakarėlį įžymybėms.
„Tačiau kalbame labiau apie moralinį foną, kai susirenka daugybė žymių Lietuvos žmonių, kurie daro įtaką kitų žmonių matymui, mąstymui ir tikriausiai kiekvienas turime per savo prizmę įsivertinti, ar tai laikyti atsakingu elgesiu ar neatsakingu. Čia labiau apie tai, kai kiti vieni laikosi suvaržymų, kad apsaugotų vieni kitus, kiti pademonstruoja apatiją“, – šį spalvingą renginį apibūdino Sveikatos ministerijos atstovai.
Viskas būtų lyg ir nieko. Tik pasakykite man, brangieji, kaip man septyniolikmečiui anūkui paaiškinti, kodėl jis negali susitikti su mergina iš kaimyninio rajono ir pasivaikščioti dviese po parkelį, o va štai garsenybėms viskas galima ir draudimai negalioja. Gal jūs turite kokį paaiškinimą. Jei taip, siųskite man, būsiu dėkinga už bet kokį variantą.
Parašykite komentarą