Pasidalink per Facebook!

Na kaip laikotės ir gyvenate, mano mielieji, ar daug grybų prigrybavote? Sako šiemet jų geras derlius ir daug kas jau prisirovė žiemai. Maniškė nelabai mėgsta grybus, tad ir nerenkam jųjų, sako, kas čia per maistas. Nesiginčiju ašai su jąja, pripratau ir nieko, užtenka tų grybų iš politikų daržo prisigrybaujam. Oi jųjų priaugo, vežimu vežk ir ne kitaip: ir grybų, ir politikų, netgi girdėjau, kad nauji rinkimai Lietuvoje buvo organizuojami, nes mažoka Seimo narių pasidarė. Tai va, kaip gerai, kad mūsuose tokie kataklizmai negresia, tiksliau grėsė, bet mūsų valdovė pasistengė, pasikalbėjo, su kuo reikia, ir jokio tiesioginio valdymo, tiesiog gavome trisdešimt dienelių namų darbams atlikti. Pasitvarkys mūsų valdovė, kaip reikia, ir bus pamiršta visa suirutė.

Tik mintiju ašai toliau, kaip ten tie kandidatai į etiketo komisiją, užmynė čia jie ant skaudžios vietos mūsų valdovei skaidriausiajai, kad jai dabar riekia aiškintis visai Lietuvai, oi susilauks jie rūstybės, oi susilauks. Čia žmogus gyveni ramiai ir, atrodo, niekam nieko, o kaip gauni pylos už savo nuomonę ar savo pasaulio suvokimo pagarsinimą (čia aš apie miesto šventę ir varguolius) nuo kokios Pranciškos. O čia ne Pranciška, čia pati valdovė duos pipirų ir nemažai. Aišku, jeigu jau esi toks kaip ašai, aštraus proto ir žvitraus žvilgsnio, plius gyvenimiškos patirties persismelkęs, tai nėra ko kinkų drebinti, atsilaikysi.

Va ir mes su Pranciška tebebendraujam, tiesa, šalčiau, daugiau apie orą, bet ir nebuvom labai jau dideli bičiuliai. Taigi, kandidatėliai, laikykitės, manyčiau, kad valdovė mokės gyvenimą pagražinti ir pagardinti karčiaisiais prieskoniais. Nereiktų stebėtis, jei kada per valdovės vedamą posėdį apie save tieji sužinos, ko dar nežinojo, o vietinės spaudos puslapiai numirgės istorijomis ir skaitytojų nuomonėmis apie juos. Bet kam aš čia visa tai postringauju, ir taip visiems aišku, kad mūsuose žmonės mylimi, jais rūpinamasi, jiems čia gyventi gera, jie čia turi vienintelę visatos valdovę, skaidriausiąją valdovę. Kai geriau pagalvoju, tai nei jai iš to didelio džiaugsmo, nei jiems gyvenimas apkars. Toks savotiškas apsistumdymas, pasilygiavimas kaip ir kas, o visa kita tik įmantrūs pasisakymai, pasirodymas, liaudiškai sakant, tuščių puodų tarškėjimas. Čia jau mano gyvenimiška patirtis prabyla ir toliau byloja.

Dar savo senoje varpinėje besiglausdamas ir kožną parapijietį su varpais pas Abraomą palydėdamas mintijau, kad gyvenimas trumpas ir leisti kokioms nesąmonėms nevertas. Žiūrėk, būdavo kokis žmogysta pusę gyvenimo su kaimynais pykdavosi, žemės nepasidalindamas, ar dėl kokio nudžiūvusio krūmo susiėmę nekalbėdavo ir ką, jis nuo to laimingesnis patapdavo? Anaiptol, visų pabaiga tokia pati buvo, su Viešpaties angelu pas Viešpaties angelus, o gal mūsų valdovei bus orkestras ir raudonas kilimas? Nemanau, bus tas pats kaip ir visiems. Ir tiems kandidatams iš opozicijos, varpai skambins taip pat din dan, din dan. Fui, ir ką tas ruduo su žmonėmis daro, atrodė, va pasidalinsiu savo įžvalgomis kaip visada, sudėliosiu taškus ir viskas, o čia prašom, vos ne nekrologas gavosi. Brr, gal geriau jau iš vakaro nevalgysiu bulvinių blynų su spirgais, o tai va prašom, kas gaunasi.

O mūsų karalystėje panašu, kad nieko naujo, jau net šiek tiek įgriso, viskas perdėm sterilu ir nuobodoka. Taip jau aiškiai atskirta, kas geri, o kas ne, kas juoda, o kas balta. Norėtųsi vėl kokio nors siautuliuko, koks būdavo prieš gerus ketverius metelius, och, vos ne kasdieną po naujieną, kad valdovė tą, valdovė aną, kiek varguolių nepatenkintų būdavo, o dabar va tai tau, jau ir pačios valdovės nebesimato kožnoj šventėje ar susitikime. Negi mes savo valdovei įsiėdėm ir kaip čia švelniau pasakius, padėjo ant mūsų visų kryželį, atsibodom mes jajai. Ar tik nebus jinai sparnus bepakelianti, o tai žiū, gražiausi ir darbingiausi meteliai mūsų užukampy praeis ir, kaip tame eilėraštyje: „ išnyksiu kaip dūmas neblaškomas vėjo ir niekas manęs neminės…“ Pažiūrėsim…

Va jau rudens ar derliaus šventė šią savaitę nušniokš, tiesa ne tokia grandiozinė, ne tokie brangūs atlikėjai, bet, tikėkimės, valdovė nuo scenos vėl mums visiems prisipažins meilę, ar dar ką nors, ech, rudeninė nuotaika niekur nesidėjo, tikėkimės, kad bent jau per šventę bus saulės ir šilumos – valdovė mūsų įtakinga, o be to, ir Bobų vasara beprasidedą, o kur dar Mykolinių atlaidai. Nėra kada liūdėti, reikia spėti koja kojon su gyvenimu.

Melancholiškas, bet nedepresinis, Jūsų Varpininkas

Na kaip laikotės ir gyvenate, mano mielieji, ar daug grybų prigrybavote? Sako šiemet jų geras derlius ir daug kas jau prisirovė žiemai. Maniškė nelabai mėgsta grybus, tad ir nerenkam jųjų,...