Šimelių – Pilipavičių medžio meistrų dinastija Gelvonuose
Kai Gelvonuose lankėmės pas buvusią mokytoją Genovaitę Pilipavičienę, ji nemažai pasakojo apie savo velionį vyrą ir jo sudėtingo likimo šeimą. Pateikiame šį pasakojimą „Širvio“ skaitytojams.
„Šį namą, kuriame gyvenu jau kone šešiasdešimt metų, daugiau nei prieš šimtmetį pastatė mano vyro Vytauto Pilipavičiaus senelis Tomas Šimelis. Tomas (arba Tamošius) gimęs Alekniškio kaime. Darbštus vyras du kartus vyko Amerikon – prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir jam pasibaigus. Sunkiai dirbo anglies kasyklose, o iš uždirbtų pinigų nusipirko žemės Gelvonuose ir per keletą metų pasistatė namą,“ – pasakoja Genovaitė Pilipavičienė.
Tomas Šimelis dirbo staliumi. Štai čia ir yra medžio darbų meistrų dinastijos pradžia, kiek mes ją žinome. Labai gali būti, kad Tomas nebuvo pirmasis giminėje stalius.
1931 metais Jadvyga Šimelytė, Tomo dukra, ištekėjo už Juozo Filipavičiaus (vėliau pavardė buvo rašoma Pilipavičius). Taip šeima pasipildė dar vienu staliumi, stogdengiu, statybos darbų meistru.
Juozas Pilipavičius gimė 1903 m. Vilniuje. Buvo Lietuvos kariuomenės kūrėjas ir savanoris. Po 1923 m. Klaipėdos sukilimo tarnavo pasienio policijoje. Kaip savanoris gavo žemės Želvos valsčiuje, ją nuomojo kitiems. Gelvonuose sukūręs šeimą, čia apsigyveno ir dirbo statybos darbus. Vokiečių okupacijos metais dirbo Gelvonų kalėjimo sargu, trumpai tarnavo P. Plechavičiaus vietinėje rinktinėje. 1944 m. buvo suimtas, kalintas Ukmergėje, tais pačiais metais ištremtas. Kalintas Kemeravo lageryje, ten po metų mirė. Reabilituotas 1990 m.
Jadvyga Pilipavičienė liko su dviem sūnumis – Vytautu ir Vladu. Politinio kalinio vaikai nebuvo pageidaujami Gelvonų mokykloje, tad teko mokytis Ukmergės amatų mokykloje. „Mano būsimas vyras Vytautas šią mokyklą baigė 1951 m. Tik daugiau nei po dvidešimties metų, 1973 m., jis baigė Širvintų vidurinės vakarinės mokyklos Gelvonų skyrių,“ – prisiminimais dalinosi gelvoniškė.
Vytautas – trečiasis stalių dinastijos atstovas Šimelių – Pilipavičių šeimoje. Tačiau jis buvo ne tik nagingas amatininkas, bet ir kūrybingas žmogus, menininkas, tautodailininkas, talentingas drožėjas. Sodyboje ir šiandien tebestovi jo statyti ūkiniai pastatai, akį džiuginantys savo apdaila, dekoratyvinės tvorelės, vartai, suoleliai. Ne vienas gelvoniškis namuose turi Vytauto gamintų Rūpintojėlių, lentynėlių, karnizų, druskinių ir pan. Ne vieną stebino dar vienas menininko pomėgis – siuvinėjimas kryželiu. Parodų lankytojai nustėrdavo prie dailiai siuvinėtų pagalvėlių užvalkalų ar užtiesalų baldams pamatę autoriaus vyrišką pavardę. Užsiimdamas tokiu moterišku amatu, vyras jautėsi kuo puikiausiai ir kūrė dailius rankdarbius.
„Labai džiaugiuosi, kad dinastija nenutrūko, nes sunūs Saulius irgi, kaip ir tėtis, turi meistrystei tinkamas rankas ir išugdytą kūrybinę mintį. Tai jau ketvirtoji medžio meistrų karta giminėje,“ – didžiavosi ponia Genovaitė.
Ponia Genovaitė Pilipavičienė nepasakė, ar tarp anūkų irgi yra medžio meistrų – auksarankių. Labai tikiuosi, kad yra ir penktoji Šimelių – Pilipavičių dinastijos karta, prakalbinanti medį ir sukurianti stebuklingų darbų.
Beje, Vytautas Pilipavičius daug metų dirbo Gelvonų mokykloje, mokė jaunimą meistrauti. Jo tradicijos tęsiamos. Mokytojo Kęstučio Stankevičiaus vadovaujami jaunieji gelvoniškiai savo darbeliais garsėja ne tik rajone, bet ir už jo ribų.
Parašykite komentarą