Pasidalink per Facebook!

Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija yra paruošusi Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo projektą. Kas keistųsi, jei įstatymo projektui būtų pritarta? Numatoma keisti Alytaus, Utenos ir Vilniaus apskričių teritorijų ribas, t. y. Širvintų rajonas turėtų atsidurti nebe Vilniaus apskrityje, o Utenos. Pateikiame informaciją iš pirminio šaltinio, t. y. Vidaus reikalų ministerijos parengto įstatymo projekto aiškinamojo rašto ir kitų susijusių dokumentų (Teritorijos-administracinių-vienetų-ir-jų-ribų-įstatymo-naujos-redakcijos-projektą.)

Kokios šio Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai?

Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo Nr. 1-558 pakeitimo įstatymo projekto (toliau įstatymo projektas) rengimą paskatino poreikis pasiruošti 2021— 2028 metų Europos Sąjungos finansinio laikotarpio Europos Sąjungos finansinės paramos programavimui, siekiant, kad mažiau išvystytiems Lietuvos regionams būtų skiriama pakankama Europos Sąjungos finansinė parama.

Įstatymo projekto rengimą taip pat paskatino poreikis tobulinti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinį suskirstymą ir gyvenamųjų vietovių teisinį reglamentavimą ir siekis užtikrinti šią sritį reguliuojančio įstatymo tinkamą inkorporavimą teisinę sistemą. Įstatymo projektas parengtas įvertinus esamas teritorinio administravimo teisinio reguliavimo problemas: nustačius, kad kai kurios Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo (toliau Įstatymas) nuostatos neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytų teisės aktams keliamų aiškumo ir sistemiškumo principų, priimtas sprendimas šiuo metu galiojantį įstatymą išdėstyti nauja redakcija.

Įstatymo projekto tikslas – pakeisti apskričių teritorijų ribas, taip sudarant prielaidas pakeisti bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (toliau – NUTS) reglamento 1 priedu nustatytą NUTS klasifikatoriaus, vieną iš NUTS 2 lygio regionų sudarant iš dabartinės Vilniaus apskrities centrinėje dalyje esančių savivaldybių; užtikrinti teisinį aiškumą ir tinkamą teisės akto inkorporavimą į teisės aktų sistemą, aiškiai apibrėžiant Įstatyme vartojamas sąvokas; reglamentuoti Lietuvos Respublikos adresų registro veiklą.

Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai ?

 Įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad Alytaus apskrities teritoriją sudaro Alytaus miesto, Alytaus rajono, Druskininkų, Lazdijų rajono ir Varėnos rajono savivaldybės, Utenos apskrities teritoriją sudaro Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Visagino ir Zarasų rajono savivaldybės, Vilniaus apskrities teritoriją sudaro Elektrėnų, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybės.

Įstatyme įtvirtinta savivaldybės samprata, tačiau ji neatitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtintos „savivaldybės“ sąvokos, „miesto“, „miestelio“ ir „kaimo“ sampratose vartojami šias gyvenamąsias vietoves apibrėžiantys teiginiai yra neaktualūs, nekonkretūs ir konkuruoja su kituose įstatymuose nustatytomis sąvokomis.

Įstatyme nėra apibrėžta „adreso objekto“ sąvoka, kurios pasigendama Įstatymo taikymo praktikoje.

Įstatyme nereglamentuoti naujų savivaldybių steigimo terminai bei pasigendama aiškesnio Lietuvos Respublikos adresų registro reglamentavimo.

Įstatyme taip pat yra nebeaktualių nuostatų dėl pirmojo ir antrojo teritorijos administracinių vienetų reformos etapų bei Įstatymo įgyvendinimo.

Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?

Įstatymo projektu siūloma pakeisti Alytaus, Utenos ir Vilniaus apskričių teritorijų ribas, nustatant, kad šiuo metu Vilniaus apskrities teritorijoje esanti Šalčininkų rajono savivaldybė būtų priskirta Alytaus apskrities teritorijai, o Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Ukmergės rajono savivaldybės būtų priskirtos Utenos apskrities teritorijai.

Įstatymo projektu siūloma patikslinta „savivaldybės“ sąvoką, kuri atitiks Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytąją. Taip pat įstatymo projekte patikslintos „miesto“, „miestelio“ ir naujai nustatomos „kaimo“ sąvoka užtikrins aiškesnį šių gyvenamųjų vietovių apibūdinimą, sudarys sąlygas darnesniam teritorijų vystymui naujai formuojant gyvenamąsias vietoves, leis išvengti konkurencijos su kituose teisės aktuose vartojamomis sąvokomis.

Įstatymo projekte apibrėžta „adreso objekto“ sąvoka sudarys sąlygas aiškesniam jos vartojimui ir kituose teisės aktuose.

Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad sprendimai dėl naujų savivaldybių steigimo, esamų reformavimo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų joms steigti skyrimo turi būti priimti ne vėliau kaip prieš 1,5 metų iki savivaldybių tarybų rinkimų. Tokiu teisiniu reguliavimu siekiama sklandesnio naujų savivaldybių steigimo (lėšų valstybės biudžete numatymas, savivaldybių turto ir finansų perskirstymas, rinkimų apygardų ir rinkėjų sąrašų sudarymas ir kt.).

Įstatymo projekte numatyta įvirtinti nuostatas dėl Lietuvos Respublikos adresų registro statuso, registro objektų, registro valdytojo, tvarkytojo ir kt.

Taip pat įstatymo projektu siūloma atsisakyti jau nebeaktualių nuostatų dėl teritorijos administracinių vienetų reformos etapų, jau įgyvendintų pasiūlymų Vyriausybei ir kita.

Ar numatyti teisinio reguliavimo pokyčio poveikio rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta?

 Priėmus įstatymo projektą numatomas šis teisinio reguliavimo poveikis:

Trumpalaikis neigiamas poveikis oficialiosios statistikos rinkimui, kartografinės medžiagos pateikimui. Turės būti perskaičiuotos pagal apskritis pateikiamos statistikos laiko eilutės. Lietuvos statistikos departamentui tam reikės apie 110 tūkst. Eur papildomų valstybės biudžeto asignavimų, taip pat turės būti peržiūrima ir tikslinama valstybės institucijų naudojama ir skelbiama kartografinė medžiaga.

Trumpalaikis neigiamas poveikis viešojo valdymo sistemai (viešajam administravimui), nes turės būti peržiūrima (prireikus tikslinama) pagal apskritis veiklą organizuojančių institucijų ir įstaigų padalinių veiklos teritorija.

Ilgalaikis teigiamas poveikis valstybės finansams: po 2021 m. didesnė dalis Lietuvos teritorijos ir toliau bus priskiriama prie mažiau išvystytų, todėl nebus taikomi papildomi finansavimo intensyvumo ir galimų remti sričių apribojimai viešojo sektoriaus projektams, nesumažės Lietuvai skiriama Europos Sąjungos finansinė parama, skiriama mažiau išvystytų regionų plėtrai. Tai leis išvengti papildomų valstybės biudžeto išlaidų, kurios atsirastų nepakeitus NUTS reglamento 1 priedu nustatyto NUTS klasifikatoriaus. Tokiu atveju visa Lietuvos gaunama Europos Sąjungos finansinė parama (įskaitant Sanglaudos fondą) 7 metų finansiniam laikotarpiui sumažėtų 2,7 mlrd. Eur, parama mažiau išvystytiems regionams — 1,85 mlrd. Eur, valdžios sektoriaus biudžetų lėšų poreikis investicijoms į socialinę infrastruktūrą padidėtų apie 460 mln. Eur, Europos Sąjungos remiamų projektų bendrajam finansavimui (dėl reikalavimo prisidėti ne mažiau kaip 50 proc.) apie 280 mln. Eur (iš viso neigiamas poveikis — apie 3,4 mlrd. Eur, arba apie 485 mln. Eur per metus).

Pakeitus NUTS reglamento 1 priedu nustatytą NUTS klasifikatorių, tačiau nepakeitus apskričių ribų (t. y. NUTS 2 lygio regioną sudarius iš dabartinės Vilniaus apskrities), lyginant su įstatymo projektu siūlomu pakeitimu: visa Lietuvos gaunama Europos Sąjungos finansinė parama būtą mažesnė apie 65 min. Eur, valdžios sektoriaus biudžetų lėšų poreikis investicijoms  į socialinę infrastruktūrą būtų didesnis apie 9 mln., Eur, valdžios sektoriaus biudžetų papildomos išlaidos dėl Europos Sąjungos remiamų projektų bendrojo finansavimo 13,3 mln. Eur (neto neigiamas poveikis — apie 87 mln. Eur, arba apie 12,5 mln. Eur per metus).

Ilgalaikis teigiamas poveikis ekonominėms, verslo ir konkurencijos sąlygoms, nes mažiau ekonomiškai išsivysčiusiose (lyginant su siūloma nustatyti Vilniaus apskrities teritorija) Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono ir Ukmergės rajono savivaldybėse veikiantys ūkio subjektai galės gauti papildomą Europos Sąjungos finansinę paramą investicijoms į ekonominį augimą ir darbo vietų kūrimą (apie 30 mln. Eur per 7 metus).

Ilgalaikis teigiamas poveikis socialinei aplinkai, nes prastesnius socialinio išsivystymo rodiklius (nedarbo, pajamų, užimtumo, lyginant su siūloma nustatyti Vilniaus apskrities teritorija) turinčios Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono ir Ukmergės rajono savivaldybės galės gauti papildomą Europos Sąjungos finansinę paramą investicijoms, susijusioms su socialinių problemų sprendimu (apie 35 mln. Eur per 7 metus).

Ilgalaikis teigiamas poveikis regionų plėtrai, nes Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono ir Ukmergės rajono savivaldybės galės gauti jų išsivystymo lygį atitinkančią (tiek finansine, tiek remiamų sričių apimtimi) Europos Sąjungos finansinę paramą, skiriamą mažiau išvystytiems regionams.

Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.

Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai?

 Priimtas įstatymo projektas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai Lietuvos regionuose, kurių bendrasis vidaus produktas perkamosios galios standartais neviršija 75 proc. Europos Sąjungos vidurkio. Šių regionų įmonės galės gauti Europos Sąjungos finansinę paramą, vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais ir Europos Sąjungos finansinės paramos programavimo dokumentais, taikomais mažiau išvystytiems regionams (paprastai nustatančias paprastesnes paramos gavimo sąlygas, lyginant su labiau išvystytų regionų įmonėmis), ir neturės konkuruoti dėl Europos Sąjungos finansinės paramos su Vilniaus mieste veikiančiomis įmonėmis.

Koks iš tikrųjų poveikis Širvintų rajonui, jo žmonėms? Kaip būtų sprendžiamos su numatyta pertvarka iškilusios problemos dėl susisiekimo su Utena? Kas padengtų susidariusias išlaidas dėl dokumentų perregistravimo ir pan.? O galbūt reiktų nepritarti šiam projektui ir gyventojai turėtų kreiptis į Seimą ir kitas institucijas dėl projekto atmetimo? Laukiame atsakymų iš savo išrinktųjų, kurie turėtų aiškintis Širvintų rajono ateities perspektyvas.

 Parengta pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informaciją

Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija yra paruošusi Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo projektą. Kas keistųsi, jei įstatymo projektui būtų pritarta? Numatoma keisti Alytaus, Utenos ir...