Naujausios žinios

Širvintų rajono kultūros paveldas. Atraskime iš naujo! Bažnyčios reliktų muziejus Kernavėje (vaizdo įrašas)

Valda Patinskienė

Valdos Patinskienės nuotrauka

678_fa044950eac6eb87e3cbce964f4f1836

Atvykus į Kernavę, akį veria gamtos stebuklai – piliakalniai, Pajautos slėnis. Didingas kraštovaizdis sustabdo bėgantį laiką. Norisi iš lėto viską apžiūrėti, pajusti pagoniškos ir krikščioniškosios kultūros sąsajas. Bevaikštant dėmesį patraukia nedrąsiai, tarp aukštaūgių klevų, šimtamečių ąžuolų besipuikuojantis Bažnyčios reliktų muziejus. Esu buvusia čia ne vieną kartą. Širdį skaudėdavo žiūrint į merdintį muziejų. O šiandien jis kitoks – patrauklus, vertas dėmesio.

Prieš keletą metų parapijos bendruomenės ir veiklių sesučių dėka jis ir šalia esanti klėtis atgijo kaip feniksas iš pelenų. 2012 m. buvo parengtas projektas „Kernavės Švč. M. Marijos Škaplierinės parapijos senosios klebonijos klėties ir malkinės remontas bei pritaikymas amatų plėtrai“. Šiam projektui įgyvendinti 2012 sausio 11 dieną skirta beveik 300 tūkstančių litų (86 8866 Eur) parama pagal Vietos veiklos grupės administruojamą LEADER programą. To tikinčiai bendruomenei buvo negana. Pagal LEADER programą dar suremontuotos ir Kernavės senosios klebonijos pastato patalpos. Šiam projektui skirta apie 400 tūkstančių litų (115 848 Eur). Abiejų patalpų remonto projektų metu atlikta begalė darbų, po kurių senoji klebonija, klebonijos klėtis ir malkinė tapo jaukios, saugios ir lyg naujos.

Kristaus Karaliaus merginų diakonių kongregacijos namų seserys labai dėkingos projektų koordinatorei Virginijai Dambrauskienei. Projektų įgyvendinimas buvo nelengvas – tad darbo ir susiklausymo reikėjo kaip niekada daug.

Kristaus Karaliaus merginų diakonių kongregacijos namų sesuo Antanina Irena Valaitytė sutiko aprodyti muziejaus patalpas. Ji labai didžiavosi ir džiaugėsi bendruomenei įrengtomis patalpomis. Ir iš tiesų yra kuo džiaugtis: baldai modernūs, virtuvė puikiausiai pritaikyta bendruomenės poreikiams. Kambarėliuose jau vyksta renginiai, rekolekcijos. Pagaliau atvykome į muziejui skirtas erdves. Pasak sesers Irenos, Bažnyčios reliktų muziejus įkurtas 1995 m. kun. mons. Česlovo Krivaičio dėka ir suskirstytas į kelias erdves – knygnešiui K. Baužiui atminti, supažindinti su bažnyčios reliktais ir Bažnyčios hierarchija, bendruomenės iniciatyvai puoselėti, Švč. Mergelei Marijai pagarbinti.

Muziejuje saugomi svarbūs knygnešio Karolio Baužio daiktai, jo asmeniniai ir šeimos reliktai: šeimos fotografijos, sūnaus kun. Zenono, kunigavusio Kernavėje, pianinas, kuriuo labai mėgdavo groti, knygnešio komoda. Apie jį kun. Nikodemas Švogžlys-Milžinas yra rašęs: „Gudrus ir išmintingas buvo K. Baužys – jis nusipelnė knygnešio titulą ir nors po mirties vertas dovanos – medalio…

K. Baužys Labanore sukūrė „lietuviško vargo mokyklą“. Čia pas jį špitolėn subėgdavo švaresni apylinkės berniukai ir jis juos mokė pirmo mokslo. Pirma mišioms tarnauti, paskui bendrų žinių, o pagaliau ir mokslo apie Lietuvą. Sakydavo Baužys, kad vis tiek kada nors Lietuva vėl bus laisva valstybė…“

Lietuvos bažnytinės provincijos Petro laivas nuo bažnytinės provincijos įkūrimo – 26 m. – ekspozicija: popiežių nuotraukos, medaliai, religiniai drabužiai, Kaišiadorių vyskupijos vyskupai, kunigų-kankinių, žuvusių tremtyje, sąrašas. Taip pat nepamirštas ir Vytautas Didysis, Lietuvoje pastatęs 28 bažnyčias, viena iš jų – Kernavėje. Dabar belikę tik pamatų kontūrai.

Ekspozicijoje „Lietuva – kryžių, rūpintojėlių ir knygnešių šalis“ pamatėme vieną iš vertingiausių dvasinių kolekcijų – nuo knygnešių laikų išsaugotas knygas. Taip pat sesuo Irena pristatė albumus, kuriuose sudėtos kryžių nuotraukos. Nežinomas fotografas, paprašytas kun. mons. Č. Krivaičio, dviračiu apvažiavo Lietuvą ir įamžino Lietuvos kryžius, išlikusius po karo. Iš viso – 4 116. Muziejuje dar saugomi liturginiai indai, atgabenti iš įvairių pasaulio kraštų.

„Marija – Lietuvos žemė“ – taip pavadintas Švč. Mergelei Marijai skirtas muziejaus kambarys, kuriame eksponuojamos įvairaus dydžio ir iš skirtingų pasaulio šalių atvežtos Mergelės Marijos statulėlės, paveikslai. Pavyzdžiui, lankytojai atras ir juodaodžių Mariją, Gvadalupės Mergelę, Kernavės girininko Kazlausko dovanotą skulptūrą „Motina su kūdikiu“.

Viena iš gražiausių seserų sugalvotų iniciatyvų – surinkti parapiją iš paveikslų. Parapijiečiai iš įvairių parapijos kaimų turėjo sunešti šventųjų paveikslus. Seserys norėjo sukabinti paveikslus kaimais ir nurodyti šeimas. Vieni atnešė labai gražių ir tvarkingų paveikslų, o kiti – nudriskusių, kurių negalima panaudoti. Ką galėjo, tą seserys pakabino ant sienų, kad lankytojai pasigrožėtų, gal net savo atrastų. Kolekcija iš ties graži. Parapijiečiai padovanojo net rankų darbo paveikslų – siuvinėtų kryželiu, austų.

Nuoširdžiai dėkoju seseriai Irenai Valaitytei už skirtą laiką, išsamų pasakojimą apie muziejaus eksponatus. Linkių seserims sėkmės ir stiprybės puoselėti vieną iš gražiausių mūsų rajono kampelių.

Iki kitų susitikimų!

Reportažo vaizdo įrašą rasite čia:

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*