Naujausios žinios

Socialinis kampas

Varpininkas

Geri, pasirodo, tie Širvintų krašto žmonės, nesavanaudiški, užjaučiantys, rūpestingi. Štai dar vasarą, vos prasidėjus tam pabėgėlių vajui, vienas parapijietis manęs paklausė:

– Tu, Varpininke, daug žinai, netoli aukštuomenės sukiojiesi. Gal girdėjai, ką žada daryti su senuoju globos namų pastatu?

– Tai bent rimtą klausimą iškėlei. Kai pasistatai naują namą, ką darai su senuoju? Aišku, griauni. Taip bus ir čia: nugriaus, o toje vietoje kokį neregėto grožio alpinariumą įrengs. Bus senoliams į ką akis paganyti, –  paaiškinau smalsuoliui.

– Kad tie senoliai gerokai neprimato, neįžiūrės to, pasak tavęs, neregėto grožio. Neūkiška tokį pastatą griauti. Kurgi mes pabėgėlius dėsim?

Susimąsčiau. Tikrai, juk premjeras žadėjo pabėgėlių kvotą proporcingai visoms savivaldybėms padalinti, vadinasi, gausim ir mes savąją porciją. Nė nepagalvojau apie tai, o štai žmonės galvoja, planus kuria, sprendimų ieško. Gerai.

– O tu pabėgėlių nebijai? – įtariai paklausiau. –  Juk visi gąsdina  jais, kaip kokiais pasakų slibinais ir giriniais.

– Ko man bijoti? Girdėjau, jie alkoholio nevartoja, penkiskart per dieną meldžiasi – ar tai baugu? Štai kai mano sūneliai dykaduoniai socialines pašalpas gauna, va tada aš pats noriu bėgti, kur akys mato. Tegul išveža mano tris lodorius, ar Afrikon, ar Sibiran – nesvarbu, kad tik kuo toliau nuo manęs. O aš jų vieton trisdešimt tris sirus pasiimsiu ir gyvensiu vargo nematydamas.

Tokių pareiškimų paakintas pradėjau ir aš apie pabėgėlių problemas mąstyti, o kartu ir valdžios reakcijos laukti. Paskelbė žiniasklaida savivaldybių-savanorių sąrašus, mūsiškės jame nėra. O ne per seniausiai merė viešai pareiškė: jai rūpi tik savi, vietiniai, jais ji trokšta motiniškai rūpintis ir visokeriopai padėti. O pabėgėliai tegul bėga pro šalį.

Sujaudino tas merės rūpestis, iki širdies gelmių sugraudino. Bet ir pabėgėlių gaila. Žiūrėkit, kiek mūsiškių pabėgėlių priglaudė Anglija, Airija, Ispanija beigi Norvegija. Taip tebeglaudžia, kad jie Lietuvėlės ir prisiminti nelabai nori.  O mes, atseit, tik savo naudos žiūrėsime? Ne, reikia ką nors sugalvoti!

Ir sugalvojau. Nemigo naktimis, mėnulio pilnačiai stojus, žvelgdavau iš Varpinės bokšto į gimtąjį miestelį ir įžvelgiau kai ką įdomaus. Turim mes tokį socialinį kampą. Žiūrėkit –  ligoninė, poliklinika, dveji globos namai, neįgaliųjų draugija, socialiniai būstai – viskas kompaktiška, vienoje vietoje. O viso to centre stūkso tokia gryčia: apšepusi, užkaltais langais, tik bendrą vaizdą gadina. Siūlau ją renovuoti ir skirti pabėgėliams, dar vienas socialinis objektas bus kaip čia buvęs.

Jau girdžiu: biudžete tam reikalui lėšų neskirta. Ir nereikia. Valdžioj dabar tiek puikių projektų kūrėjų, viens du ir sukurps dar vieną. Savivaldybė – projektą, motušė Europa –  kapšą pinigų. Galėčiau renovavimo darbams ir pavadovauti, iš Varpinės aukštumų diriguoti puikiai seksis. Sakysit, pastatas ne toks jau didelis? O jau ten, Afrikoj, tai jie bene palociuose gyveno? Sovietmečiu ir mums vos po penketą kvadratų skaičiuodavo, tai sirams galim drąsiai po tris skirti – pakaks ir dar liks. Pokario pabėgėlių stovyklose irgi teko vienam prie kito glaustis, kodėl gi dabar turėtų būti erdviau? Maitinimo klausimas irgi lengvai išsprendžiamas: ligoninės virtuvėje išvirti papildomą puodą košės ar kokio srėbalo tikrai įmanoma. Ir kainuos pigiau, nei Pabradėje ir Rukloje. O jei kokiems bailesniems miestelėnams norėsis didesnio saugumo, projekte reikia paprašyti papildomų lėšų aukštai tvorai. Aptversim visą socialinį kampą, ir tvarka bus. Juk ligoniai ar seneliai ir taip niekur neina, o pabėgėliams nėra jokio reikalo po miestą bastytis ir vietines mergas kirkinti. Lai tupi, kur patupdyti, ir taškas.

Svarbiausia – neduoti jiems į rankas tų numatytų šešių šimtų eurų. Kam? Valgyt gaus, nakvynę turės, o pinigus administruoti ir be jų rasis norinčių.

Argi ne puikus planas? Išlaidų jokių, o naudos išpešti tikrai įmanoma. Dovanoju šį projektą gimtinei ir mainais nieko neprašau. Na, beveik nieko, mažos smulkmenėlės: skirkit mane pabėgėlių centro prižiūrėtoju ir leiskit administruoti tuos šešis šimtus eurų. Ne ne, aš ne koks savanaudis – Savivaldybei „otkatas“ bus nemenkas, nepasigailėsit. Sutinku ir partijon įstoti – tikrai tikrai.

Mielieji, nesnauskit ir jūs, kurkit projektus, gal pasiseks kaip ir man. Iki malonaus…

Jūsų Varpininkas

1 Comment on Socialinis kampas

  1. Puikus planas. Kiek žinau vokiečiai dabar kaip tik ieško kur padėti keletą šimtų karštų jaunuolių iš pietų kraštų kur truputi per Naujus metus pasilinksmino. Imkim ir pasikvieskim juos. Gal kitais metais ir pas mus Širvintos ištaisys tokių linksmybių. Kiek žinau jei nebrokina nei jaunų nei senų. Aš net ir savo nokija 5 ir pusė pencijos pridėčiau ant apiplėšimo idan koks Ibrahimas ir Mahometas mane truputi pakirkintų. Norėčiau ale vat neišgaliu aš kaip kokia Aušrinė Marija iki Egipto pavažiuoti kavalierių nusipirkti. O pasižiūriu į veidrodį aš gi tikrai neprastesnė! Puikus projektas tuos kavalierius čia atsivežti. O vokiečiai tokį projekto patobulinimą pamatę irgi dvigubai „įkainį“ pakeltų. Darom!!

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*