Pasidalink per Facebook!

Vaje vaje, mielieji mano, tai užgriuvo mano varpinę juodos dienos. Ir viskas dėl tos nelemtos, tiksliau sakant, lemtos šventės.

Susitikau ašai savo kaimynėlę Prancišką, o jinai į mano pusę nė nosies nesuka. Galvoju, kad negerai jajai kažkas yra. Bet ir čia prašoviau. Jinai ėmėsi man iš aukšto pamokslauti, kad ašai toks ir šioks, neišmanėlis, neišprusėlis, nekultūringas ir apsileidęs, neapsišvietęs ir iš viso paskutinis iš paskutiniųjų. Nesuprasdamas, kas ir kodėl, toliau klausiausi pamokslo, o Pranciška nė neketino sustoti. Pasirodo, tie, praeitą savaitę bėgę varguoliai (taip ašai juos pavadinau), yra visai ne varguoliai, o didžiai gerbtini ir godotini sporto galiūnai ir apsirengę jie buvo pagal paskutinį mados klyksmą. Jokio nutriušusio siūlelio tenai nebuvo. Kai kurie iš jų kokią ketvertą valandų bėgiojo ir ne šiaip sau, o visą maratono trasą įveikė.

O koncertas, koks koncertas buvo, kiek saviveiklininkų pasirodė, kiek jų apdovanota valdovės buvo, o ašai, pasak mano pamokslininkės, tesugebėjau kultūrininkus įžvelgti. Bet viso to mano postringavimo viršūnė buvo tai, kad viską išviešino vietinėje spaudoje. Netgi teismu pradėjo grasinti. „Labai blogai, varpininkėli, labai blogai…“ – ir nušlamėjo manoji kritikė.

Likau it musę kandęs – ir pikta, ir graudu pasidarė. Pikta, kad tokia anokia Pranciška su savo draugėmis, tokiomis pačiomis liežuvautojomis, kaip ir ji, imasi pamokslauti. O graudu, kad tiek daug pasipiktinimo iš aplinkos susilaukiau mintydamas iš savo varpinės ir savaip pasaulį matydamas. Neatrodo, kad kam pakenkiau savo pamintijimais, visada gerbiau mūsų valdovę skaidriausiąją, siūliau savo patarimus ir pagalbą, nei mintimis, nei žodžiu, o juo labiau darbu nekenkiau ir nekenksiu. Didesnę gyvenimo dalį paskyręs atsakingoms varpininko pareigoms, jaučiu pareigą atsiprašyti, jei ką ypatingai įžeidžiau. Neklystančių ant šios žemės nėra nė vieno, va kad ir valdovė mūsų skaidriausioji ir mieliausioji per šventę nuo scenos (pati Pranciška pasakojo) sakė, kad mus, karalystės skruzdėliukas mylinti. Ašai galvoju, kad yra lygesnių tarp lygių ir ta valdovės meilė yra kelių lygių: tuos, kurie atsidavę paraidžiui vykdo visus nurodymus, kas jiems pasakyta, valdovė tikrai myli, o tuos, kurie dar kažką pagalvoja, bando pasamprotauti ar savo iniciatyva kažką padaryti, valdovė myli jau kitaip; na o tuos, kuriuos per pirmą savo kadenciją valdžioje valdovė savo ar kitų rankomis iš darbo atleido, vėliau per teismus sugrįžti galėjo, ar galima tokius mylėti, neverti jei valdovės meilės. Kam gerą daiktą ant vėjo paleisti.

Ašai tik mąsčiau toliau, kad mūsų karalystės žmogeliai per daug įsitempę ir per daug viską į plaučius ima. Pamanyk tiktai, kažkoks niekam nežinomas varpininkėlis, kažkokią (pasak Pranciškos) nesąmonę pasakė, tuojau visi pasipiktino, nurašė, su Širvintų žemelėmis sumaišė, o rimtesnių dalykų, kurie po nosimi dedasi, nemato arba nenori matyti. Mąstau ašai, brangieji mano, kad ne ten taškai sudėti, ne tas varpininkas kaltas, ne čia šuo pakastas.

Štai girdėjau, kad mūsų karalystės aukščiausieji protai ruošiasi paskolą imti, pradėtiems darbams pabaigti. Tai ir mintiju ašai, kaip čia išeina, juk pradėdamas darbą žinai, kiek vinių reikės, kiek cemento, lentų, o ne dirbdamas pradedi skaičiuoti ir supranti, kad nieko neišeis, trūksta lėšų. Gal ir vėl ką ne taip sumąsčiau, gal ir vėl dabartinės pranciškos kitaip mąsto, bet mano sena galva, kokios galimybės, tokie ir norai. Va šventė graži buvo, o kas už ją sumokės, ogi mes patys, tai žiūrėk, kokia šilumos kaina ims ir pakils keliais centais, tai vanduo ims brangesnis tekėti, o gal dar koks mokestukas atsiras. Juk nemokamas tik sūris pelėkautuose būna.

Taigi, mano meilieji, gyvenkime taikoje ir ramybėje, matykime, kas vyksta mums po nosimi ir labiau domėkimės bei rūpinkimės tikru gyvenimu, o ne kokiais literatūriniais pamąstymais.

Vis tiek jūsų visų Varpininkas

Vaje vaje, mielieji mano, tai užgriuvo mano varpinę juodos dienos. Ir viskas dėl tos nelemtos, tiksliau sakant, lemtos šventės. Susitikau ašai savo kaimynėlę Prancišką, o jinai į mano pusę nė...