Pasidalink per Facebook!

Sunegalavau, mielieji mano. Atrodo, kad ir ašai esu ne geležinis. Jaunystės darbas, nemiegotos naktys, skersvėjai mano varpinėje paliko savo žymes. Va dabar, kad ėmė diegti pusiaują, kad ėmė sukti sąnarius, tai net savo pačiutės visokius bizaliukus gėriau ir visomis įmanomomis mostėmis tepliojausi. Nieko, tik dar blogiau pasidarė: apetitas pradingo, odą išbėrė, o skausmas nesumažėjo. Tarsi būtų dar viso to maža, Pranutė sužinojo apie mano negalavimus ir tuojau puolė daryti išvadas dėl mano neteisingo gyvenimo būdo ir su juo susijusių pasekmių – atseit, va, kitais rūpinaisi, o save pamiršai, tai dabar ir gausi už visą tą laiką. Kaip liaudies išmintis byloja, kaip šauksi – taip atsilieps. Pasakyti nieko nepasakiau, bet pagalvojau: matai kokia rakštis, ar aš bent kuriam blogo linkėjau, negi man ta dilgėlė Aukščiausiojo bausmėmis grasina, ar ašai iš tos usnies tik tokios padėkos sulaukiau už savo visokeriopą pagalbą ir patarimus. Trauk tave devynios. Eisiu pas medicinos profesionalus, kad ir vietinius, bet medicinos mokslų ragavusius, ne taip kaip manosios patarėjos ir rūpintojos. Tik va bėda, nušliaužti gal ir nušliaušiu, o kas iš to, juk registruotis reikia, neprieisi taip paprastai, girdėjau pasakojant, kad reikalingas kažkoks lapelis su numerėliu. Žodžiu, pritaikiau momentą ir prisiskambinau, norėjau užsiregistruoti, bet sužinojau, kad mano šeimos gydytoja nebedirbs, tad teks ją pasikeisti į kažką kitą. Žodžiu, nuėjau klibinkščiuodamas ir kojas drebindamas į tą polikliniką. Bet ašai nebūčiau ašai, kad nepamatyčiau, nepastebėčiau, kas naujo mūsuose vyksta. Ogi buvęs kino teatras ardomas, sienose didžiausios skylės žiojėja, bet, pasirodo, kad ne ardomas, o rekonstruojamas. Sako, bus sporto klubas su visokiomis staklėmis raumenukams pamiklinti. Pala, kelintas čia sporto kompleksas mūsuose? Pirmasis šalia – stadionas, antrasis – baseinas – sporto centras, trečiasis už upės pliaže, o čia tikriausiai bus ketvirtasis, arba n-tasis. Jo, miestas virsta sportiniu miestu, ne veltui vienas iš praeito šimtmečio išminčių, įtikėjęs šviesiu rytojumi, sakė: „O sporte, tu taika!“ Tai vat, bus mūsuose amžina taika, ramybė.

Oi, oi pusiaujas…

Taigi poliklinikoje teko užpildyti ne vieną popierėlį, nors mirti nesiruošiu, bet turėjau įrašyti asmenį, kuriam galima suteikti informaciją apie mano sveikatą, čia panašiai, kaip testamentą paliekant. Mano sveikata kol kas niekas nesidomėjo, vis kišo popierėlius. Pagaliau gavau leidimą prie savo naujosios gydytojos eiti ir laukti. Ėmiau kabalduoti link kabineto. Ir staiga, prieš mano akis pasirodė ji: pati tikriausia, pati pačiausia, pati valdovė. Tik po kurio laiko pamačiau, kad valdovė visai ne pas mane eina, kad ne mane mato ir kad ašai jajai kaip tas rudeninis lapas, prilipęs prie bato. O man nei praeiti nei pravažiuoti pas savo gydytoją. Ėgi nugirdau, kad čia kokia komisija būsianti ir apie mūsų visų varguolių ateitį sprendžianti: ar bus ir kokios bus tos medicininės paslaugos karalystėje. Uždaryti sakėsi neuždarys, o ir kaip galėtų ministerijos šulai, kai valdovė su savo visa svita rodė ir aiškino, kaip čia yra teikiamos puikiausios paslaugos, kaip yra nesutvarkytų kampelių, bet su pagalba iš šalies bus viskas aukštam lygy. Visos gražuolės tik liudininko darbą atliko, o pagrindiniu smuiku griežė, kaip ir dera, jiji – valdovė skaidriausioji. Ech, pagalvojau ašai, jinai taip stengiasi, taip vis suka galvą, kaip mums padėti, kaip palengvinti mūsų varguolių gyvenimą, o ašai čia su savo bėdomis drįstu maišytis ir jajai trukdyti. Smukau, kaip jau man pasirodė, kur kas sveikesnis nei buvau atėjęs. Galbūt valdovė skaidriausioji turi kokių gydomųjų galių – pažiūrėjo, o jei dar palietė ir viskas, žmogus kaip mat sveiksta. Gaila, kad josios nuotraukos vis nerandu knygyne. Būtinai nusipirkčiau ir prieš naktį kokį poterėlį į ją sukalbėčiau. O dabar kiūtinau ir mintijau, kad greičiau tą sporto klubą atidarytų sename kino teatro pastate, tikrai eičiau treniruotis, nes jaučiu, kaip po truputį grįžta mano jėgos. Ot tai tau, vos tik pagalvojau ir jau sveikas. Visgi kaip gera valdovė daro – sporto reikia kuo daugiau, ant kiekvieno kampo, sakyčiau. Kokia nauda tarkim iš kokio kraštotyrinio muziejaus ir apdulkėjusių eksponatų ar meno galerijos su nelabai suprantamais darbais. Va sportas, tai kitas reikalas. Čia taip sakant, visai kita kategorija, kitas lygmuo. Oi žino mūsų skaidriausioji, ką daro, oi žino. Iš akių josios mačiau, kad turi jinai planų mums visiems, tikrai turi, kažin ar spėsim įgyvendinti.

Ėjau namo širdimi pasveikęs ir jaučiau, kaip mano kūnas atsigavo, be jokios medicinos pagalbos. Žinoma, anoks čia nuopelnas tos valdovės, jinai ėjo savo keliu, ašai savo. Bus tikriausiai mano pačiutės eliksyrai liaudiški suveikę. Ir toliau tęsiu savo veiklą, rūpinsiuosi kitais ir mūsų karalyste.

Jūsų sveikstantis varpininkas

Sunegalavau, mielieji mano. Atrodo, kad ir ašai esu ne geležinis. Jaunystės darbas, nemiegotos naktys, skersvėjai mano varpinėje paliko savo žymes. Va dabar, kad ėmė diegti pusiaują, kad ėmė sukti sąnarius,...