Šv. Simono ir Šv. Judo Tado atlaidai Bagaslaviškyje
Valda Patinskienė
Spalio 28 d. Bažnyčia mini šventus apaštalus ir kankinius Simoną ir Judą Tadą. Pamaldumas apaštalams Bažnyčioje turėtų būti itin branginamas, nes tai pirmieji mūsų tikėjimo skelbėjai ir mokytojai.
Popiežius Jonas Paulius II 1948 m. rugsėjo 22 d. suteikė visuotinius atlaidus tiems, kurie Judo Tado mirties dieną, tai yra, spalio 28 d., aplankys jo kapą.
Bagaslaviškio Švento Kryžiaus Atradimo bažnyčia tą dieną švenčia atlaidus. Jaukioje, mieloje bažnytėlėje telpa daug maldininkų, tačiau, gaila, šią dieną ji buvo apytuštė.
Po atlaidų susitikę pažįstami svarstė, ar čia oras netinkamas, ar dar nebaigti darbai sutrukdė, o gal bagaslaviškiečiai atitolo nuo bažnyčios? Būdavo su arkliais iš aplinkinių kaimų suvažiuodavo, sueidavo svečių. Nuo pat ryto visi miestelio kiemai klegėdavo. Nuskambėjus bažnyčios varpams, įsivyraudavo tyla. Visi į mišias, į atlaidus. Pilnutėlė bažnyčia, o kas netilpdavo, šventoriuje likdavo mišių klausyti.
Dabar visi ratuoti, o iki bažnyčios toli ne tik tolimesnių namų gyventojams, bet ir bagaslaviškiečiams.
Šventas mišias aukojo Širvintų parapijos dekanas Leonas Klimas, vargonininkavo Širvintų švento Mykolo arkangelo bažnyčios vargonininkas Sigitas Kirtiklis. Šventos mišios buvo aukojamos už Gyvojo rožinio nares, už moteris, kurios turėdamos begalę darbų, kasdien randa laiko rožinio maldai.
Po Šventų mišių svetingos Bagaslaviškio moterys suruošė agapę. Susirinko bažnyčios tarybos nariai, bendruomenės pirmininkė, ūkininkai-rėmėjai, Gyvojo rožinio narės. Kaip dažniausiai ir nutinka, pirmiausia buvo aptarti buitiniai, ūkiniai reikalai. Prasideda kūrenimo sezonas, kas bus už tai atsakingas klebonijoje, o kas atgabens degalų? Šiuos ir kitus reikalus dekanui L. Klimui pavyko greitai sutvarkyti su Jonu Sapitavičiumi, Albinu Ručinsku. Pasak kunigo vikaro Vido Bernardo Sajetos, nors jis dar neseniai dirba Bagaslaviškio bažnyčioje, bet Antano Rutkausko iš Žičkų kaimo, Jono Sapitavičiaus, Albino Ručinsko, Antano Ramaškevičiaus, bažnyčios aktyvo narių, pagalbą ir palaikymą nuolatos jaučią. Pagalbos sulaukia ir iš kaimo bendruomenės pirmininkės Palmiros Chadkevičiūtės, kuri kartu su seserimi itin rūpinasi klebonijos patalpomis.
Rožinio vadovė Janė Sviderskienė vadovauja ne tik rožinio narėms. Ji rūpinasi ir bažnyčios reikalais, o pokalbio metu neleido nukrypti nuo esminių reikalų – vis primindama dėl ko susirinko bažnyčios aktyvas.
Kūrybingoji rožinio narė Elena Pakalnienė visus ragino skanauti savo ir vietinių šeimininkių paruoštas vaišes.
Prie vaišėmis nukrauto stalo, kurį moterys labai išmoningai papuošė, o valgio skonis neatsiliko nuo puošybos, Genovaitei Šikšnytei bevaišinant kvepiančia arbata, kunigas vikaras V. B. Sajeta pasakojo apie Judo Tado padarytus stebuklus, ragino melstis į šį šventąjį esant neįmanomiems, beviltiškiems dalykams, kai tikintieji jaučiasi labiausiai bejėgiai ir vieniši.
Apie švento Tado Judo užtarimų patirtas malones liudija tie, kurie pagijo iš sunkių ligų ar gavo malonių įveikti, rodos, neįveikiamus blogus įpročius.
Agapė baigėsi viltingai, kad ateinančiais metais bus iš anksto informuoti aplinkinių kaimų gyventojai ir į švento Simono ir švento Judo Tado atlaidus suplauks žmonės kaip kažkada.
Susitikimo akimirkos (nuotraukos autorės)
Šaunuoliai!
Skaitau su pavydu. Mūsų, Varėnos rajono Marcinkonių parapijos bažnyčia turi tą patį titulą – Šv. Apaštalų Simono ir Judo Tado. Jūsų puikus pavyzdys gal užkrės ir mūsų žmones perimti, išsaugoti ir perduoti palikuonims tai, kuo gyveno mūsų tėvai ir protėviai. Tai būtų ir pagarbos jiems išraiška. Antra vertus – gal mes jų verti?