Sviesto pakaitalas
Na va, jau ir vasara gražuolė pas mus, jau ir prezidentas naujas išrinktas, jau ir europarlamentarai surikiuoti, žodžiu, naujas gyvenimo etapas beprasidedąs. Tik va viena negera nuojauta mane kankina, kad tik neišsipildytų, nagi dėl mūsų valdovės skaidriausiosios. Va kas man ramiai gyventi neleidžia ir Širvintų karalystės skaidriausiąją padangę niauksto. Kažkaip nebesikloja visi reikalai mūsų skaidriausiajai valdovei it sviestu patepta. Kartais vieno paklausau, kito ir toks įspūdis, kad tą gerąjį sviestą praeitą kadenciją sunaudojo, o dabar kažkokiu pakaitalu, brokuotu margarinu bando reikalus sutepti.
Antai briedį nuo įvažiavimo į mūsų karalystę jau su kranais nukėlė, matai, ne taip menininkas padarė, kaip valdovė norėjo. Tai gal ne tokį menininką surado, va ir rezultatas. Būtų koks lojalus vietinis menininkiūkštis pasitaikęs ir viskas būtų puiku, čia ne taip paprasta mūsuose, reikia daryti ką reikia, ką valdovė su komanda užsako, o ne ką kokia mūza apšviečia. Čia mūsuose kitokie papročiai, bet ne apie tai ašai. Ašai apie tą netinkamą sviestą.
Kitas reikalas, tampantis negeru ženklu – džiūti pradėjusios liepos. Taip jau, atrodo, gražiai sužaliavo mūsų alėja, sušlamėjo naujos brangiosios firminės liepaitės, menoras primenančios, ir te kad nori – bumpt ir žali lapužėliai nurudavo. Sakysite, nieko baisaus, naujas atsodins. Žinoma, kad atsodins, tik va stilius nebe tas, pataisytas, tai ne naujai parėdytas. Sakėsi vienas čia gamtos mylėtojas, kad liepos nudžiuvo dėl barstomos druskos žiemą, irgi mat atsirado ekspertas. Tai kodėl džiūti gegužę pradėjo, juk druskos seniai niekas pavasarį nebebarsto. Va išsikvietė valdovė kažkokią medžių specialistę, tai jau jinai kaltuosius tikrai ras, o jau tada priešai, kenkėjai ir visokie niekadėjai laikykitės, maža nepasirodys. Tik va kažkaip manyje vidinis jausmas neduoda ramybės, kad nieko gero iš to nebus, bus kalta aplinka, bet juk irgi nelabai vykęs pasiteisinimas. Juk mūsuose Širvintose oras pats švariausias, aplinka pati geriausia, centras pats gražiausias, valdovė pati skaidriausia, tai ko tom liepom džiūti? Aplinka kalta! Arba vėl tas sviestas pagadintas.
Dar vienas reikaliukas, šaukštu degutu tapęs valdovės gyvenime – šiukšlintojas, išmetęs neleistinoje vietoje, prie vadinamų teletabių, statybines atliekas. Net ir šimto eurų premija negelbsti. Neatsiranda mačiusių, girdėjusių, užuodusių ir kažkaip šį baisų nusikaltimą išaiškinti padedančių. Užtatai vienas valdžios atstovas pasiūlė tą šimtą skirti tų šiukšlių sutvarkymui ir pamiršti šį reikalą. O jau tada puolė būrys pasipiktinusių valdovės širšių, kurios visaip kaip įmanydamos gynė jąją, užstojo, palaikė, smerkė niekingą valdininkėlį, bet per visokius komentarus. Nerimta, mielos ponios, nerimta, geriau jau kokį palaikymo mitingėlį surengtumėte, valdovei imančiai vysti jėgų naujų suteiktumėte, o čia…
Bet skaudžiausias tikriausiai mūsų valdovei buvo prapiltas jos vyrelio rinkiminis kadrilis. Taip jau šypsojosi abu su partijos pirmininku nuo plakato, taip jau vylingai žvelgė į mus, rinkėjus, ir te kad nori, nieko negavo, liko prie tuščio ir suskilusio lovelio. Bet ašai, mielieji mano, turiu paaiškinimą ir šiajam reikalui, kodėl taip nutiko: taigi negi mūsiškiai varguoliai, skaisčiausios ir skaidriausios valdovės mylėtojai, nesuprato, kuo gresia pergalė rinkimuose į Europą? Savaime aišku, tuo, kad jei būtų išėjęs į europarlamentą mūsų valdovės vyružėlis, tai kaip gyventų valdovė? Kas jai „sirenadas“ po langais dainuotų? Kas jai amžina meile prisiekinėtų? Kas šventėse ir susitikimuose jąją lydėtų? Prie ko jinai, vargšelė, glaustytųsi ir nuo vėjo ar šiaip kokių negandų slėptųsi, jei vyras tiū tiū, kažkur ant Briuselio. Va tai ir supratę mūsų karalystės varguoliai sutartinai nebalsavo ir nerinko jojo, kad tik jajai būtų ramiau ir nereiktų dar Europos reikalais galvą sukti. Užtenka jajai ir tų, širvintietiškų bėdų. Juk sviestas pasibaigė, o pakaitalas niekam tikęs, visur tik strigimai ir nesusipratimai.
Vasaros malonumams nusiteikęs Varpininkas
Parašykite komentarą