Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas  liepos 12 d. laikraščio „Širvis“ 28-ame šių metų numeryje.

Vaikai apie stovyklą pradėjo galvoti vos tik prasidėjus vasarai. Vindeikių stovykla tapo mėgstamiausia stovykla visiems joje dalyvaujantiems vaikams ir paaugliams. Kodėl? Nes joje labai smagu ir įdomu. Būname savaitę, kiekvieną dieną vyksta įdomūs užsiėmimai, susitinkai su draugais, kuriuos matome tik mokykloje, linksmai praleidžiame laiką.

Pati pirma diena neatrodė įdomi, dar ta tema… „Magija“, tada atrodė labai vaikiškai. Pirmą dieną, kaip ir visad, mes įsikūrėm. Pažaidėme susipažinimo žaidimus, sukūrėme stovyklos taisykles, vėliau mus magiškuoju būdu (labai panašiai, kaip filme Haris Poteris) suskirstė į grupeles, kurių veiklas organizavo vadoviukai. Grupelėse sukūrėme herbą ir pasiruošėme prisistatymui. Buvo tokios stovyklos grupelės: „Grifų gūžta“, „Švilpynė“, „Fokusininkai“ ir „Magijos ekspertai“. Visi galvojome, kad visą savaitę lis lietus ir buvome šiek tiek nuliūdę. Vėliau skaniai pavalgėme, ir labai netikėtai pagerėjo oras. Vakare užkūrė laužą. Prie jo dainavome dainas, skaitėme džiaugsmo laiškus. Taip prabėgo mūsų pirma diena. Tačiau tradicija prieš miegą susėsti aplink laužą, padainuoti tris dainas ir paskaityti džiaugsmo laiškus išliko visą savaitę.

Kita diena stovykloje iš tiesų buvo magiška! Mus aplankė du įdomūs žmonės. Vienas iš jų buvo Giedrius Bučas iš socialinės iniciatyvos „Kūrybos kampas 360*“. Šis žmogus išmokė, kaip nesunkiai galime atgaivinti panaudotus daiktus antram gyvenimui. Privertė susimąstyti apie vartotojiškumą ir parodė, kaip nuo besaikio vartojimo kenčia gamta. Giedrius padėjo pasigaminti atvirukus, apyrankes arba atšvaitus.

Antrasis šios dienos svečias buvo Arvydas Stonys, iliuzionistas. Šis nuostabus žmogus visus sužavėjo magiškais triukais, o vėliau atskleidė paslaptis, kaip tuos triukus padaryti. Ši diena buvo puikus startas į magiškąjį stovyklos pasaulį.

Trečiąją dieną praleidome intensyviai sportuodami. Po rytinės mankštos laukė komandinės varžybos, kurias pradėjome su dideliu entuziazmu ir noru laimėti. Reikėjo surištus kamuoliukus užmesti ant skersinio. Vėliau žaidėm vikingų žaidimą. Varžytis ir kovoti už pergalę nesutrukdė net ir lietus! Po pietų turėjome įdomią pamokėlę su nindžiusu mokytoju Andriumi Baškatovu, kuris pasakojo apie nindzių gyvenimą ir paslaptis, supažindino su ginklais ir net pamokė jais naudotis!

Šios dienos popietę mus aplankė svečiai – psichologė Neringa su savo vyru Linu ir dukra Smilte. Be Neringos ir Lino lig šiol nepraeidavo nė viena stovykla. Šitaip magiškai ir įspūdingai praėjo trečioji diena stovykloje, iš kurios kiekvienas iš mūsų turėjo daug patirčių, rungimosi ir džiaugsmo akimirkų.

Ketvirtadienį, palinkėję vieni kitiems sėkmės, visi patraukėme į žygį.

Ėjom mažomis grupelėmis vieškeliu. Švietė saulė, gaivino vėjas. Tyrinėjome žemėlapį, ginčijomės ir klydinėjome. Valio! Mes teisingame kelyje!

Smagiai žygiavome, dairydamiesi aplinkui, dalindamiesi pamatytais vaizdais, atradimų džiaugsmu, nuostabos aikčiojimais. Matėme virš laukymės sukantį ratus vanagą, pabaly varlinėjantį gandrą, per akmenukus besikepurnėjančią kuprotą rupūžiukę, bandančią saugiai įveikti kelią. Atradimų džiaugsmas: mes esam Kolumbai!

Pamažu įsikalbėjome, pasakojome apie save ir savaime lėtėjo tempas, o mes jautėmės vis artimesni vienas kitam ir mus supančiai gamtai.

Štai ir vešli pievelė šalia aukštų beržų. Sėdomės ratu, įvardijome savo ir šalia esančio stiprybes, kalbėjomės apie savo mėgstamiausią laukinį gyvūną ir augalą, mus žavinčias jų ypatybes. Tada išsitiesėme žolėje ir užsimerkę klausėmės vabaliukų krebždenimo pievoje, smilgų šiurenimo ir beržų šlamėjimo, uodėme gėlių kvapą, jautėme dobiliukų minkštą prisilietimą, švelnius ir jaukius vėjo apkabinimus… susiliejome tame ir ištirpome…

Patyrėme nuostabų jausmą – susiliejome su Gamta. Tai – Magija!

Žygis baigėsi, o Pojūtis liko, kad dar ilgai lydės santarvės jausmas su kitais, su savimi, su Visata…

Birželio 16 d. mūsų laukė įdomi, kūrybiška veikla – marškinėlių dažymas. Oras buvo palankus. Lauke ant stalų gulėjo įvairių dydžių marškinėliai ir dažymo priemonės. Savanoris Gintautas mums parodė savo ir draugų nuspalvintus marškinėlius. Taip pat papasakojo apie priemones. Tada mes, tiek vaikai, tiek vadovai virtome dizaineriais ir pradėjome spalvinti marškinėlius. Vieni piešė savo prisiminimus iš stovyklos, kiti – savo mėgstamus simbolius ir inicialus, treti tiesiog rašė. Pailsėję susibūrėme į grupeles ir pradėjome ruoštis Musninkų vaikų dienos centro „Aitvarai“ gimtadieniui. Repetavome savo pasirodymus, ruošėme dovanas kitai grupei ir svečiams, puošėme pasirodymų vietą. Kai susirinko svečiai, prasidėjo vaikų dienos centro „Aitvarai“ ketvirtasis gimtadienis. Vaikai kartu su savanore Saule pristatė viktoriną, Rugilė paruošė užduočių. Vėliau padainavo vaikų grupelė „Grifų gūžta“, grupės „Švilpynė“ vaikai padeklamavo gražų sukurtą eilėraštį, „Fokusininkai“ pavaišino skaniais žagarėliais, o „Magijos ekspertai“ suvaidino kiekvieną stovyklos dieną. Kartu padainavome keletą dainų. Pašoko Adelė, Elizaveta, Augustė ir Ineta. Seniūnė, abi Musninkų bendruomenės bei buvusi darbuotoja Giedrė įteikė dovanas, Janina iškepė skanų tortą. Kai pasirodymai baigėsi, vaišindamiesi peržiūrėjome stovykloje įamžintas akimirkas. Šventė baigėsi ir svečiai išsiskirstė, tačiau mūsų dar laukė nuostabus vadoviukų paruoštas orientacinis žaidimas. Mes viena po kitos gavome aštuonias užuominas, kurios buvo paslėptos skirtingose vietose. Paskutinioji užuomina vedė į pagrindinį kambarį, kuriame laukė netikėti magiški personažai. Susėdome aplink žvakes ir pasidalijome savo prisiminimais, pastebėjimais, kartu padainavome. Visi suprato – tai paskutinis vakaras. Ši savaitė praėjo magiškai…

Šeštadienis pati liūdniausia diena. Negana to, kad reikėjo viską nuodugniai tvarkyti ir švariai palikti Pal. J. Matulaičio Socialinio centro geranoriškai suteiktą sodybą kitiems stovyklautojams, šeštadienis – atsisveikinimo diena. Atrodo, pagaliau taip stipriai susidraugavome, o jau turime išsiskirti. Visokių emocijų patyrėme stovyklos metu, tačiau kiekvienam tai buvo įdomi stovykla, į kurią vėl norėtųsi sugrįžti. Stovykloje dirbo šauni vadovų ir vadoviukų komanda: savanoriai Gintautas Sakalauskas, Ieva Vaitkeviča, Milda Kalinauskienė, Marija Dilytė, Audronė Janušauskienė, Mykolas Vadišius, Saulė Kalinauskaitė, darbuotojai Asta Kaselienė, Kristina Zaveckienė, Birutė Golubeva, Andrius Baškatovas, Aleksandras Antipenkovas, vadoviukai Giedrė Gaigalaitė, Erika Kaštaljonavaitė, Greta Paulauskaitė, Eva Čurova, Auksė Skubiejūtė, Norbertas Badalovas, Justas Paulauskas, Tadas Imbrasas.

Ir už šią stovyklą, ir visus ketverius metus esame labai dėkingi gausiam vaikų dienos centro draugų ir pagalbininkų būriui, kurie savanoriškai skiria savo laiko, pinigų, dovanoja mums naudingus daiktus, vežioja, kuriems mes esame svarbūs.

Musninkų vaikų dienos centro „Aitvarai“ veiklą remia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Širvintų rajono savivaldybė.

Ugnė Dikaitė, Karina Milinavičiūtė, Giedrius Dabužinskas,

Erika Kaštaljonavaitė, Asta Kaselienė, Birutė Golubeva

Nuotraukų autoriai: Mykolas Vadišius, Gintautas Sakalauskas,

Ieva Vaitkeviča, Birutė Golubeva, Milda Kalinauskienė

Straipsnis buvo išspausdintas  liepos 12 d. laikraščio „Širvis“ 28-ame šių metų numeryje. Vaikai apie stovyklą pradėjo galvoti vos tik prasidėjus vasarai. Vindeikių stovykla tapo mėgstamiausia stovykla visiems joje dalyvaujantiems vaikams...