Pasidalink per Facebook!

Spalio 27 d. „Širvio“ redakcija suorganizuotoje atviroje diskusijoje, kurioje dalyvavo socialdemokratų partijos atstovas Andrius Jozonis, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) narys Kęstutis Pakalnis ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Vytas Šimonėlis, aptarė Savivaldybės įmonių sujungimą. Buvo diskutuojama, ar realu sujungti įmones, kaip pasikeistų situacija, ar pagerėtų paslaugų teikimo gyventojams kokybė. Diskusiją vedė Kupiškio rajono laikraščio „Kupiškėnų mintys“ direktorė-redaktorė Nida Šulcienė.

Mielieji skaitytojai, kviečiame sužinoti politikų nuomonę diskusijos klausimu:

Nida Šulcienė: Kitas klausimas būtų apie šilumos ūkį, apie Komunalinį, paslaugų gerinimą gyventojams. Pasigirsta kalbų, kad Komunalinis ūkis ateityje bus privatizuotas. Kur būtų galimybė, siekiamybė, tikimybė ir ką galima būtų pakeisti, jeigu būtų privatizuojama? Kaip tos paslaugos atsilieptų širvintiškiams?

Kęstutis Pakalnis: Buvo įvairių pasvarstymų, matymų. Dar man vadovaujant svarstėme apjungti šilumos, vandens ir komunalinį ūkius. Rajonas yra mažas, kompaktiškas. Kai kurios funkcijos dubliuojasi. Vadovas netgi galėtų būti vienas tokiam mažam rajonui. Kam tas funkcijas atiduoti, kam jas perduoti, kiek naudinga? (…) Buvome kalami dėl UAB Eecoservice“, dėl atliekų tvarkymo. Šiandien perduodame administravimą į privačias rankas. Tada kyla klausimas, kokią funkciją atlieka Komunalinis [ūkis – red. pastaba]? Žingsnis yra žengiamas. Žingsnis jau matosi, kur mes žengiam. Lygiai taip pat yra su šilumos ūkiu. Be jokios abejonės jis efektyviai dirba. Bet galbūt galima būtų efektyvinti, atsisakius vadovų. Matosi, kad mes tik plečiam tų juridinių vienetų, bet kokią naudą mes turėsime? Visada mes turime pasakyti, kokią naudą mes turėsime.

Vytas Šimonėlis: Dėl šilumos ūkio galiu pasakyti: ką šiandieną mes turime, kokį rezultatą, tai yra dešimties metų darbas. Pirmiausia šilumos ūkio vadovų kartu su Savivaldybe. Kai mes priiminėjome sprendimus, buvo madinga decentralizuoti, dujinį [šildymą – red. pastaba] įvesti. Čia mus ištiko aibė pasiūlymų išnuomoti. Mes taip sakėme, kad šitokius reikalus mes patys galime sutvarkyti geriau, kokybiškiau ir pigiau. Ir klaidos nepadarėme. Ir šiandien jį [šilumos ūkį – red. pastaba] turime. Tik labai gaila, kad politiniai vėjai įsisuko į šilumos ūkį. Trukdoma tvarkingam ir kryptingam šilumos ūkio darbui. Taip pat atsiranda, kad šilumos ūkio lėšas bandome nukreipti ir šventėms. Jeigu jų turime, tai ir tvarkoj. Bet pasakykime, kad mes miestui paaukojome tiek ir tiek pinigų, tokiam ir tokiam reikalui. Iš tiesų ne pačiam svarbiausiam. Iš tikro gal ne šventėms reikėtų.

Šiandien trasos jau pakeistos 100 proc. Atsinaujinimas turi būti nuolatinis.

Dabar dėl Komunalinio ūkio. Iš tiesų viskas priklauso nuo šeimininko. Komunalinis tvarko miestą ir mūsų gyvenamuosius namus, jų aplinką. Jeigu mūsų gyventojai patys neapsispręs ir lūkuriuos, gali būti priimtas spendimas, kad Komunalinis taip nedarys, ar paims dalį funkcijų. Sunku pasakyti. Jeigu gyventojai nekurs bendrijų, nesudarys jungtinės veiklos sutarčių namus administruoti, tuomet bus paskirtas administratorius: arba mūsų Komunalinis ūkis, ar kita pasamdyta įmonė. Aišku, laukia dar kitas klausimas – teritorijų sutvarkymas prie namų arba atskyrimas. Šiandien pripažinkime, kažkodėl tas klausimas nenagrinėjamas. Privačius namus mes tvarkomės patys tikriausiai. Niekas mums už tai neprimoka. Kadangi žemės sklypai nėra įteisinti prie daugiabučių, tai reiškia, kad atsakinga Savivaldybė. Tuomet kyla klausimas, kodėl iškreipiama tvarka: kodėl vieni žmonės tai daro už savus pinigus, kiti primoka kitam, kad nušienautų. Šitie klausimai turėtų būti lygiagrečiai sprendžiami. Tačiau aš jų nematau. Tikriausiai niekas nenori pagalvoti apie jų sprendimą.

Komunalinis nebus didelė problema: bus jis ar nebus. Gyventojas tik gali gauti geresnę arba blogesnę paslaugą, brangesnę arba pigesnę. Čia vėl priklausys, kaip šeimyniškai susitvarkys.

Nida Šulcienė: Na, tas jungimasis, kaip mes šnekėjome: vandenys, komunalinis, šiluma. Ar įmanoma tai padaryti, ar būtų pigiau?

Vytas Šimonėlis: Šitą idėja nėra nauja. Tarp kitko kažkada taip galvojome. Aš asmeniškai 2000 ar 2003 m., neatsimenu, kartu su nauja Taryba, kai buvo socialliberalai, su Jonu Petreliu kalbėjomės, apvaikščiojome vandentiekio teritoriją, prie komunalinio ir žiūrėjom, ir galvojom. Ir kaip bebūtų keista, jau toks modelis buvo sovietmečiu. Bet mes tuo metu nežinojome. Nežinau, ar jis geras, ar jis taikytinas. Tiesiog buvo tokia spontaniška mintis. Gyvenimas kartais spirale sukasi. Kartais nieko nauja nesugalvojame. Tos formos sugrįžta, tiesiog kitu lygmeniu, bandoma diskutuoti šiuo klausimu. Čia diskutuotinas klausimas, neturiu nuomonės, nes reikia gilesnės analizės. Jeigu tai būtų miesto teritorija, būtų paprasčiau spręsti. Pripažinkime, [vandentiekio – red. pastaba] infrastruktūra yra išplėtota retai apgyvendintoje teritorijoje. Na, čia daug yra niuansų.

Andrius Jozonis: Dėl apjungimo, manau, jokio skirtumo, jeigu ten dirbs darbštūs ir sąžiningi žmonės. Svarbiausia priklauso, kas dirbs, ir kaip dirbs. Dėl sujungimo atvejų, galime paieškoti minusų ir pliusų. Jeigu mes apjungiame visas įmones, turime vieną techninę bazę, kuria gali dalintis visos įmonės: tai traktoriais, kasimo įranga ir t.t.

Mes šiandien turime vieną įmonę, kuri pakankamai turtinga, sugeba save išlaikyti ir paremti šventes. Kita įmonė, kuri yra visiškai neturtinga – vandenys. Turime vieną brangiausių vandenų kainų Lietuvoje. Viena įmonė dalyvauja europiniame projekte ir be problemų gauna finansavimą iš banko. O kita įmonė finansavimo negauna. Turi Savivaldybė duoti garantą tam, kad įmonė gautų finansavimą iš banko. Vėlgi sudėtingi ir ilgi procesai. Sujungus dvi įmones, gausis nei šis, nei tas. Mes negalėsime lyginti, ar turime gerą šilumos kainą, ar gerą vandens kainą. Bus viena įmonė, o santykį reikės dengti tam tikru pelnu. Jeigu turime atskiras stiprias įmones, jas reikia išlaikyti, o stiprinti tą grandį, kuri yra silpna.

Nida Šulcienė: o kas kaltas, kad vienos pelningos, o kitos nuostolingos? Visos yra Savivaldybės prižiūrimos. Sakykim, vadovų problema? Kompetencijos? Kažkokios kitos problemos? Kaip jums atrodo?

Andrius Jozonis: Šilumos įmonė yra viena iš stipriausių Lietuvoje. Nuo 2011 m. gauna sertifikatus kaip stipriausia Lietuvoje. Kaip Vytas minėjo, buvo labai ilgas kelias. Sprendimai priimti 2000 ar 2001 m. buvo tiesiai į dešimtuką. Šiandien kitos įmonės tik bėga iš paskos, nes nebuvo priėmusios tokių sprendimų. Vienas iš sprendimų – įmonė nebuvo privatizuota, kitas – įdiegtas biokuras. Du unikalūs sprendimai. Po to sekė eilė kitų sprendimų. Įmonė buvo modernizuota. Išnaudojo europinius fondus.

Nida Šulcienė: Tai reiškia, kad buvo gera vadyba.

Andrius Jozonis: Taip. Gera vadyba buvo nuo aukščiausio lygmens iki mažiausio.

Vytas Šimonėlis: Vandenų problemos prasidėjo žlugus pramonei, likus tik buitiniams vartotojams. Bet dar buvo viskas neblogai. Bet tada, kai vandentiekis perėmė komunalinius ūkius seniūnijose, išaugo pastovūs kaštai. Seniūnijų tinklai yra dideli, jie pakloti be techninių brėžinių, kaip kas sumanė. Patiriama daug nuostolių. Prisidėjo paskolos, kurios buvo paimtos [projektui įgyvendinti – red. pastaba]. Tas projektas buvo pradėtas dar anksčiau. Buvusieji vadovai nepadarė klaidos: pasirinko optimalius valymo įrengimus. Man atėjus, buvo jau nuspręsta juos mieste pastatyti. Man beliko tik įgyvendinti vandens valymo įrenginių statybą. Utena, Vilkaviškis, kiti miestai statė. Jie truputį įklimpo. Mes tada pastatėme per beveik metus. Pradėjome pavasarį, gruodžio mėnesį užpildėme rezervuarus. Gana greitai ir kokybiškai. Jie atidirbo 15 metų. Buvo šiek tiek patobulinti. Nesant stambių komercinių vartotojų, vandens kaina yra didoka. Esame dešimti nuo galo, nuo blogosios pusės. Nesame tragiškiausioje padėtyje, bet yra daug taisytinų dalykų.

Kęstutis Pakalnis: Labai paprasta skaičiuoti. Vandentiekiui trukdavo [lėšų – red. pastaba] apie 10 tūkst Lt per mėnesį. Atleidus direktorių ir dar vieną iš valdančiųjų, užtektų pinigų subalansuoti. O buhalterijoje labai aiškūs skaičiai tiek vienoje pusėje, tiek kitoje: kiek šiluma uždirba, kiek vandentiekis. Jeigu būtų tie patys stiprūs vadovai ir pavaduotojai dalyvavę procesuose kaip šilumos ūkio, net neabejoju, kad rezultatas šiandien būtų kitas. Daug priklauso nuo vadovo. Andrius gerai pasakė: nuo aukščiausio iki žemiausio.

Andrius Jozonis: Pavyzdžiui, Ukmergėje vandentiekis – viena iš stipriausių įmonių Lietuvoje.

Kęstutis Pakalnis: Viskas priklauso nuo vadovo.

Vytas Šimonėlis: Dar viena maža mintelė. Pavyzdžiui, Vilniaus vandenims priklauso ar Švenčionys, ar Šalčininkai. Nežinau, kas. Suprantu, kad bendrą kainą, kurią padengia Vilnius švenčioniškių ar šalčininkiečių kaštus, sudarys 0,00 cento. Tai leidžia miesto sąskaita užtikrinti patogią kainą ir vykdyti naujinimus, dalyvauti projektuose. O pas mus prie miesto prijungus kaimo vartotojus, truktelėjo žemyn. Negali būti kaina Gelvonuose viena, o mieste – kita. Dalį pastovių kaštų dengia Širvintų miesto gyventojai.

Diskusijos vaizdo įrašą rasite čia.

Spalio 27 d. „Širvio“ redakcija suorganizuotoje atviroje diskusijoje, kurioje dalyvavo socialdemokratų partijos atstovas Andrius Jozonis, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) narys Kęstutis Pakalnis ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Vytas...