Pasidalink per Facebook!

Va ir gavėnia praėjo, ir Velykos su visais margučiais nuriedėjo, o ir balandis įpusėti spėjo, bet tas baisusis virusas nesitraukia nors tu ką. Jau atrodė pradžioje, kad čia kažkas nereikšmingo, bac ir praeis, bet kuo toliau, tuo baisiau darosi, jau ir nebejuokinga. Lauke žmonių beveik nematyti, o ir tie patys su kaukėmis užsimaskavę, nei pavasaris nebedžiugina, nei nežinai ko tikėtis. Sakė karantinas bus dvi savaites, paskui dar dvi savaites, dabar dar dvi, ar besulauksime to karantino pabaigos? Žinoma, kad sulauksime, nepraraskime vilties ir nepamirškime, kur gyvename, kokia galingą užtarėją turime. Jau praeitą kartą sakiau, kad smegenis mums neturėtų skaudėti, juk viskas apie viską pagalvota ir nuspręsta.

Šį kartą net mūsų Vyriausybė įsitraukė ir kelius uždarė, liepė nieko neįsileisti ir nieko neišleisti iš gimtųjų namų, gimtojo miesto nei švęsti, nei lankyti. Valdžia apie viską pagalvoja, saugiausia būna tada, kai visi savo urveliuose tūno ir negali nosies iškišti. Bet nuklydau ašai su savo prasmingais pamąstymais, kaip pas mus ir kaip ne pas mus.

O reikalas visai nemenkas, taigi velykinės šventės pačios gražiausios ir iškiliausios, bent jau anksčiau, man bedirbant bažnytėlėje, buvo. Kaip šiemet, tai patys žinote – nė nebandyk nosies iškišti, gausi baudą su palinkėjimai kuo greičiau susimokėti ir patarimą – sėdėk namuose. Bet šventės vis tiek turi būti šventiškos, o kas tuo gali geriausiai pasirūpinti, ėgi neatspėsite, žinoma, kad mūsų valdovė skaidriausioji ir josios rūmų damos. Taigi supranta valdovė skaidriausioji, kad mums, varguoliams, reikalingas nors koks mažytis džiaugsmas šiuo beprotiškai sunkiu ir nepakenčiamu karantino laiku. Taigi, valdovė skaidriausioji sugalvojo pramogą mums visiems – sveikinimų koncertą su dovanomis. Na gal kiek skambiai ašai čia pavadinau, bet mintiju, kad riebesnė mėsytė nebus tokia sprangi kaip liesa, kitaip sakant, geriau riebiau pavadinti ir reikalo nepagadinti, nei, neįvertinus to rūpesčio mumis, jį nuvertinti. Taigi jau kelios savaitės po mūsų karalystės centrą, o vėliau ir į pakraščius nuo centro, važinėjo baltasis automobiliukas su didžiausiu gramofonu, iš kurio sklido malonus, sodrus moteriškas balsas. Vis klausiausi ir klausiausi ir niekaip nepažinau, ar tai kokios diktorės, ar tai kokios aktorės, bet toks širdžiai malonus ir raminantis, toks mielas, artimas, savas, rodosi, kad maniškė mūsų gyvenimo pradžioje taip kalbėjo, et ta jaunystė, viskas kitaip atrodė. Po šimts pypkių, užsisvajojau, taigi, pro tą ruporą moteriškė suokė, čiulbėjo, tiesa, nelabai ašai ten ir girdėjau, apie ką jinai, bet supratau širdimi, kad, tik gero norėdama, tik mums šventos velykinės dvasios padovanoti trokšdama, stengėsi. Rodėsi, prieitum, prisiglaustum prie to baltojo velykinio stebuklo ir gyvenimas nušvistų, bet kur tau, tik pralekia, pravažiuoja ir niekaip nepasisekė prie jo prisiartinti ir įsiklausyti, apmąstyti josios skelbiamus žodžius. Na niekis, kitais metais, ar per kitas iškilmes paseksiu ir apsiklausysiu, apie ką jinai byloja, ūturiuoja. O prieš šias šventes, ašai nujaučiu širdimi, tik ramino mus visus, tik skelbė džiugią naujieną – prisikėlimą, kad praeis visi negerumai ir vėl gyvensime, kaip iki tol gyvenę. O kad būtų ne tik tušti žodžiai, bet ir kažkokia materialinė, apčiuopiama duotybė, šiemet valdovė skaidriausioji nusprendė ne popierinį sveikinimą pasiųsti visiems mums, bet dosniai apdovanoti. Kai sužinojau šią naujieną, iš tikrųjų negalėjau atsistebėti tokia išmone, tokiu nuoširdumu ir tokiu darbštumu. Pagalvokite, dovanėles reikėjo paruošti kokiai dešimčiai tūkstančių varguolių su pristatymu į namus. Tereikėjo nustatytą valandą ateiti į susitikimui skirtą vietą, bet atitinkamai pasiruošus, pasipuošus, jei švęsti, tai švęsti. Ir jeigu jau tau pasisekė, atitikai paskelbtus reikalavimus, tu laimingasis apdovanotasis: daržovytėmis, dėmesiu ir svarbiausiu šio meto atributu – dviem vienkartinėmis kaukėmis. Tik pagalvokite, šiuo metu, kai niekur šito gėrio negausi arba gausi už baisiulinius pinigus, tau į rankas duodamos net dvi! Ačiū! Tikras velykinis stebuklas ir džiaugsmas ir vėl eilinį kartą supranti, kad gyveni geriausiame užkampyje, kur viskas apspręsta, apgalvota, apmąstyta, tau telieka gyventi ir užsiimti mėgiama veikla, mėgiamu užsiėmimu, o ji, valdovė skaidriausioji, ir toliau suks galvą, ir toliau planuos, ir toliau gyvens už mus. Visa, ko iš mūsų tikimasi – ištikimybės, lojalumo, palaikymo rinkiminiu metu. Ar tai daug? Mažmožis, juk smegenų tam tikrai nereikia, galima padaryti visą ir atsidėkoti už tas žavias akimirkas, už tuos kelis burokėlius ir kaukes.
Viltimi nušvitęs Jūsų Varpininkas

Va ir gavėnia praėjo, ir Velykos su visais margučiais nuriedėjo, o ir balandis įpusėti spėjo, bet tas baisusis virusas nesitraukia nors tu ką. Jau atrodė pradžioje, kad čia kažkas nereikšmingo,...