Vietos politikai – ne labdariai?
Jonė Lieponė
Straipsnis buvo išspausdintas sausio 4 d. laikraščio „Širvis“ 1-ame šių metų numeryje.
Sėkmingai įveikėme švenčių maratoną ir lengviau atsipūtėme: „Pagaliau“. Pagaliau ramybė, pagaliau tyla. Nors vaikai gal suaugusiems ir nepritartų – argi gali jiems būti per daug renginių, koncertų ir, žinoma, dovanų? Gal kam atrodo keista ir nelogiška, bet daugiausia šventinių įspūdžių patiria vaikai iš socialiai remtinų šeimų. Vaikų dienos centrai kone visą gruodį sulaukia svečių ar kvietimų svečiuotis. Ne viena įmonė – rėmėja veža glėbius dovanų, rengia ekskursijas. Prieš Kalėdas „atgyja“ labdaros fondai, kurie turbūt visus metus lėšas renka, kad per žiemos šventes galėtų dovanas paruošti. Reakcija dvejopa: vieni džiaugiasi, kad likimo nuskriausti vaikai sulauks kalėdinių stebuklų, kiti su pavydo gaidele aiškina, kad dirbančių vaikų tėvai gali savo vaikams leisti tik nedidelę dalelę to, ką dosniai gauna nepasiturinčių šeimų atžalos. Ar reikia to pavydėti? Juk dažniausiai tie vaikai neturi to, ko nestokojama darniose, kad ir nelabai turtingose, šeimose – meilės, ramybės ir stabilumo. Nepavydėkime jiems papildomos ekskursijos, apsilankymo picerijoje ar didesnio glėbio dovanų. Niekas neatstos tėvų meilės. Mamos namie iškepta pica visada bus skanesnė už tą „valdišką“, o pasičiuožinėjimas su tėvais nuo kalniuko suteiks daugiau gerų emocijų nei apsilankymas boulingo klube. Mano galva, užuot burbėjus, kad išgeriančių kaimynų vaikas turi daugiau, nei jų šeima nusipelno, geriau pakviesti tą vaiką į savo šeimą, drauge papramogauti. Nepavydėkime vaikams sunkios vaikystės.
Nukrypau gerokai į šalį, nes kalbėti norėjau visai ne apie tai. Ir mūsų rajone vyko daug kalėdinių renginių, ypač vaikų dienos centruose. Jų atstovai dėkojo labdariams: garsioms įmonėms ir vietos verslininkams, bei ūkininkams, sulaukta ir Seimo narės padėjėjos vizito. O iš vietos politikų – tik merė. Keista, rajono Taryboje dirba dvidešimt žmonių ir tik viena merė randa laiko ir galimybių apsilankyti vaikų dienos centre? Tiesa, gruodžio viduryje vyko didelis labdaros renginys, kurio pompastiškose nuotraukose puikavosi dalis valdančiosios daugumos. Čia buvo renkamos lėšos dviem rajono šeimoms. Nežinia, kiek paaukojo Tarybos nariai, neskaičiuosim svetimų pinigų. Bet juk politikų toks darbas – susitikti su žmonėmis, padėti jiems. Kalėdinis laikotarpis tam labai dėkingas laikas, rajone šitiek mokyklų, vaikų darželių, dienos centrų. Ir dovanėlės gali būti kuklios, bet svarbu tai, kad Tarybos narys nepasididžiavo, atvyko. Nesublizgėjo kol kas ir naujasis mūsų krašte išrinktas Seimo narys. Partijos pirmininkės organizuotame renginyje noriai fotografavosi, o eilinėse švietimo įstaigose apsilankyti laiko nerado. Praleista gera proga pasireklamuoti, pone seimūne.
Gal esu neteisi, gal rajono politikai yra dideli labdariai, tik nesireklamuoja, tyliai daro gerus darbus. Duok Dieve, kad taip ir būtų. Bet, gerbiamieji, geriau nesikuklinkit ir pasireklamuokit, žmonės spausdintu žodžiu dar tiki ir jūsų pastangos nenueis veltui. Imkite pavyzdį iš merės: jau ji tai išmano viešuosius ryšius ir be reklamos nė menkiausio žingsnelio nedaro. Matysim jūsų žingsnelius, tikėsim ir jumis. Viešumas – jėga, Tarybos ponai ir ponios.
Per prievartą mielas nebūsi, matyt nėra tam išaugę.