Virto ąžuolai…
Nomedos Drazdienės piešinys
Straipsnis buvo išspausdintas šių metų rugsėjo 7 d. laikraščio „Širvis“ 35-ame numeryje.
Kratosi mūsiškė valdžia kaimiškojo rajono statuso ir deda visas pastangas jį pakeisti. Ką reiškia kaimiškas rajonas? Daug kaimų? Ne tik. Pripažinkim sąžiningai: mūsų miestas irgi labai jau kaimiškas. Na, šaligatviai, dėkui Dievui, yra, bet visa kita, tai jau, kaip sakoma, „žemiau plintuso“. Visur vien pievos, medžiai, krūmai ir daržai. Ak, dar gėlynai. Bet tikrame mieste ir gėlės turi iš po asfalto stiebtis. Teisingai? Tad mūsų geroji valdžia, valdovės skaidriausiosios rikiuojama, daro viską, kad tą kaimietiškumą sumažintų iki minimumo. Teisingai, visu greičiu pirmyn į betono džiungles, nusibodo tas kaimiečių įvaizdis. Visa širdimi esu už permainas ir modernizavimą. Todėl ir vėl negaliu suprasti nepatenkintųjų sriūbavimų. Apraudojo daržus, kurių vietoje batutas vaikams buvo įrengtas. Dejavo, kad vakarui atėjus ant batuto šokinėjo naktinė pamaina, senokai iš darželinukų amžiaus išaugusi. Po naktinių „budėjimų“ batutas neatlaikė. Visa bėda suversta mažiesiems, batuto nebeliko, tai ir raudot gal nebereikia. Kur tau. Kiekviena nupjauta liepa ašaromis aplaistyta. Būta ko raudoti: man dabar daug gražiau, toliau matosi, mažiau šešėlių aplink, kaip sakoma, viskas vieša ir skaidru. Bet, pasirodo, yra dar dėl ko raudoti.
Neseniai valdovė pranešė, kad bus pertvarkoma centrinė miesto aikštė. Kai kurie nesusipratėliai ilgai mąstė apie ką čia kalbama. Man iš karto buvo aišku: centras ten, kur valdžia. Supratau, kad valdovė skaidriausioji, išgražinusi personalinį kabinetą ir pasistačiusi jame prabangius baldus (dabar, girdėjau, patekti pas ją į priėmimą dar sunkiau ir ne „kožnam pabožnam“ ant itališkų krėslų savo sėdimąją padėti leidžiama), nusprendė imtis aplinkos tvarkymo. Teisybė, juk ji ir mokslus tokius pabaigusi, aplinkotvarkos reikalus jai ir privalu spręsti. Nors naujojo plano dar niekas neregėjo, ašarų upės jau tvinsta: pasklido gandai, kad priešais valdžios rūmus neliks nei medžių, nei pievučių, nei gėlynų. Tą kaimietišką žalumą pakeis modernus trinkelių grindinys, tiesiog trinkelių jūra, visai kaip kokiame milijoniniame didmiestyje. Ir teisingai sumanyta, aš jums tai pareiškiu atsakingai. Pirmiausia urbanizacija miestui tik į naudą, antra ekonominė nauda bus didžiulė. Juk gėles kasmet sodinti reikia iš naujo ir net ne vieną kartą, apie ravėjimą ir laistymą jau nė nekalbu. Pievutes šienauti reikia, irgi nemažai kainuoja. Medžių lapai rudenį daug nervų sugadina ir darbo pareikalauja? O trinkeles vieną kartą suklojai ir mažiausiai dvidešimt metų sėdėk prie lango ir grožėkis, daugiau nieko daryti ir nereikia. Gėlių irgi bus, nenusiminkit: po rekonstrukcijos priešais rūmus stovės triumfo arka, perkels ją iš Šeiniaus gatvės ten, kur jai ir pritinka būti – arčiau valdžios. Tikrame, ne kaimiškame, mieste tiek gėlių ir užtenka. Raudotojai aiškina, kad reikia išsaugoti ąžuolą, jis vienintelis toksai augantis priešais valdžios langus, kad ir kiti medžiai reikalingi. O aš tvirtinu, kad kvailystės visa tai. Jokia valdžia nemėgsta stipresnių, galingesnių už save, tad ąžuolas čia visai ne vietoj, čia nebent drebulė kokia galėtų lapoti.
Gerbiamoji valdove, mano palaikymą tvarkant valdžios aikštę, jūs tikrai turite. Patariu nesustoti. Siekiant sudaryti didmiesčio iliuziją, labai tiktų suprojektuoti dangoraižį. Sakote, sunkoka bus pastatyti? O statyti ir nereikia, svarbiausia – suprojektuoti. Vienu „vasiukišku“ projektu daugiau ar mažiau, koks skirtumas. Svarbiausia, kad rinkėjų budrumas būtų nuolat palaikomas. Jei ką, visada galima atsakomybę suversti buvusiesiems ir opozicijai – amžiniems progreso stabdžiams ir nesusipratėliams. Tokiu būdu jūsų regalijų spindesio jokios dėmės nesumažins.
O jūs, mielieji, gerai pagalvokite prieš pradėdami vėl raudoti. Ką reiškia vienas nupjautas ąžuolas prieš valdžios užmojus? Tikrai ne kažin ką. Budėkite prie jo, jei neturite ką veikti, aš geriau palaikysiu valdžios planus, taip bus ramiau. Iki kitos savaitės
Jūsų sumodernėjęs Varpininkas
gerai tau varpinike, kad sumodernėjai, o man kaip įskiepijo vaikystėje viską saugoti,ypač gamtą, tai tas labai ilgai veikia. Matyt merei neįskiepijo:)Nors šiaip aš visur kitur esu moderni.
Jeigu „skaidriosios“ vyras žada per 4 metus visą Lazdynų mikrorajoną naujai perstatyti, na nebent palapines statys, tai jai vienas dangoraižis net ne skaičius, gal geriaiu kokius tris.