Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas  balandžio 5 d. laikraščio „Širvis“ 14-ame šių metų numeryje.

Labai užimtas ūkininkas Bronislovas Vošteris – prasideda pavasario lauko darbai. Net gailiuosi, kad pradėjau pokalbių ciklą prieš darbymetį: savo klausimais atitraukiu žmones nuo pagrindinio darbo, bet kol mandagūs „Lino namų“ šeimininkai nieko nesako, tai aš, susidomėjusi čia auginamais augalais, aiškinuosi, kaip galima būti sveikai ir ilgai gyventi.

B.Vošteris: (šypsosi) „Gyvenimo trukmę galime patys kontroliuoti, čia niekuo dėti genai. Tai visai nepriklauso nuo tėvų gyvenimo trukmės. Medicinos pasaulyje daug kalbama apie ligas, ankstyvą mirtį sukeliančius veiksnius. Šiuo metu yra pakankamai literatūros, kaip pailginti gyvenimo trukmę. Sveikata nėra stabili būsena, ji vis balansuoja tarp sveikumo ir ligų. Ligų pradžia – uždegimas, kurį sukelia netinkamas maistas, omega-3 trūkumas, tinkamai nesubalansuotas omega-6 santykis. Tai pažeidžia imuninę sistemą, susergama senatvine silpnaprotyste, pažeidžiamos kraujagyslės, susergama infarktu, insultu, išsėtine skleroze, diabetu,parkinsono, vėžio ligomis. Tikriausiai visi žinome, kad vartodami daug cukraus, krakmolo, aukščiausios rūšies miltų, patys save nuodijame, tačiau numojame ranka – nieko neatsitiks. Liga – tai tarsi teisių apribojimas už tai, kad nesilaikėme tvarkos, pažeidėme Visatos įstatymus. Tai perspėjimas, kad, jei ir toliau taip gyvensime, teisės dar labiau bus ribojamos.“

V.Patinskienė: „Dabar man šiek tiek aiškėja, jog būtina kasdien naudoti omega-3 (sėmenų aliejų), o kokios dar savo gaminamos produkcijos rekomenduotumėte skaitytojams vartoti?“

B.Vošteris: „Belukštes avižas“.

V.Patinskienė: „Girdėjau, jog avižomis šeriami arkliai…“

B.Vošteris: „Taip. O gal blogai? Arklys protingas, švaruolis gyvulys, jis net vandens iš nešvaraus kibiro negers. O aviža – tai unikalios sudėties augalas: tai ir maistas, ir maisto papildas. Avižos – viena seniausių Europos augalų. Baltai, slavai, germanai pirmieji pradėjo auginti avižas kaip kultūrinį augalą. Aviža yra gydytoja, organizmo valytoja. Joje daug skaidulų, A, B, C ,E, PP vitaminų, mikroelementų: cinko, geležies, jodo, magnio, fosforo, mangano, kalio, kalcio, daug titnago. Naudojant avižų produktus, mažėja cholesterolio kiekis kraujyje, atsikratoma antsvorio. Avižos neturi glitimo, todėl labai tinka sergant cukralige, virškinimo traktato ligomis, jomis maitinantis organizmas valosi nuo sunkiųjų metalų, toksinių medžiagų. Savo sudėtimi avižų produktai prilygsta jautienos mėsai, o vitaminų ir mineralų santykiu – motinos pienui.“

V.Patinskienė: „Avižos… Tai ar ilgai reikia maitintis tuo arklių maistu?“

B.Vošteris: „Neilgai. Tyrimų duomenimis nustatyta, jog beta gliukomatai mažina cholesterolio kiekį jau po dviejų savaičių nuo vartojimo pradžios, suvalgant bent po 3 gramus šių medžiagų. O avižų dribsnius užpilant pienu ar vaisių sultimis, paskaninant vaisiais, efektas pasiekiamas dar greičiau, ypač tinka razinos. Gleivinių avižų grūdų nuoviru patariama gydyti paūmėjusią skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligę, gastritą, kolitą.“

V.Patinskienė: „Maniau, kad avižų dribsniai yra daugiau vaikiškas maistas. Vaikai tikriausiai dar nesiskundžia dėl padidėjusio cholesterolio kiekio. Suaugusiam gi žmogui reikia pavalgyti. Kaip čia bus su avižomis?“

B.Vošteris: „Avižų košę patariama valgyti klimakterinio amžiaus moterims, o dėl vėžio profilaktikos tokia košė tinka visiems. Pagyvenusiems žmonėms pakanka suvalgyti bent po 200 g kasdien, kad sumažėtų cholesterolis, tai pagalba sergantiems skrandžio, žarnyno, kepenų, skydliaukės, cukrinio diabeto, podagros ligomis. Avižų virti nepatartina, geriau jas užpilti verdančiu vandeniu ar pienu – tai padeda šalinti iš organizmo toksines medžiagas, sunkiuosius metalus. Avižų kisielių patariama gerti, jei virškinamasis traktas prastai virškina maistą, dažnai užkietėja viduriai. Avižų grūduose gausu mikroelementų, todėl iš jų pagamintus produktus reikia nuolat valgyti vaikams, sveikiems žmonėms, o ligoniams tiesios būtina, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.“

V.Patinskienė: „Taigi, norint išvengti ligų, reikia valgyti avižų košę, dribsnius, kisielių…“

B.Vošteris: „Atsiprašau, kad Jus nutraukiau, bet reikia valgyti tą maistą, kuris turi daug skaidulų. Tai sėmenys, sėmenų aliejus, belukštės avižos, žirniai, grikiai. O avižos irgi ne visos tinka. Tinkamiausios tos, kurios auginamos Lietuvoje, jos turi daug skaidulų, baltymų, mineralų ir vitaminų. Belukštės avižos neturi glitimo, krakmolo, cukraus – tai sveikas maistas.Vartojant avižų produktus, galima išvengti ligų ir sumažinti mėsos sunaudojimą, nes baltymų ir amino rūgščių organizmas pakankamai gautų.“

V.Patinskienė: „Gyveni, mokaisi ir supranti, kad nieko neišmokai.“

B.Vošteris: „Lietuvos sveikatos universiteto akademikas chirurgas, išradėjas Jurgis Brėdikis domėjosi likimo tema. Parašė knygą „Kitokiu žvilgsniu“. Anot akademiko, likimas nenulemtas ir kiekvienas atlieka jam skirtą misiją. Žmogui duota laisvė rinktis tarp gėrio ir blogio. O jei žmogus įklimpęs į blogus dalykus, tai nėra likimas – likimą galima pakreipti ir į gerą pusę, jei žmogus to sieks. J. Brėdikis vadovaujasi Vydūnu, kuris įvardina tris žmogaus pradus: kūną, protą, sielą. Blogos mintys gali sukelti ligas, o teigiamos – atvirkščiai – gydo. Yra žinomi atvejai, kai pasveiksta ligoniai dėl gero nusiteikimo, noro gyventi, turintys įgyvendinti užsibrėžtus, kilnius tikslus – gydytojai tokius atvejus žino, tačiau negali paaiškinti. Neigiamos mintys, kerštas, pavydas griauna mūsų sveikatą, didelis sielvartas sukelia net vėžio ligas. Žmogus, nemokantis džiaugtis gyvenimu, džiaugtis artimųjų sėkme, nebus sveikas. Jo mintys bus niūrios, pasaulis tamsus. Iš dalies tai dėl netinkamos mitybos, kai organizmas kenčia nuo vitaminų stokos, vidaus organų sutrikusios veiklos, poilsio trūkumo. Reikia būti kuo daugiau gryname ore, maitintis visaverčiu maistu, o tam belukštės avižos geriausiai tinka.“

V.Patinskienė: „Įtikinot. Pradėjau naudoti sėmenų aliejų, dabar jau valgysiu ir avižas. Gal kitą kartą dar ką nors pasiūlysite?“

B.Vošteris: „Galėtume ir dabar kalbėti apie kitas kultūras, tačiau skubu prie neužbaigtų darbų. O kalbėti tikrai dar yra apie ką.“

V.Patinskienė: „Ačiū už man skirtą laiką, sėkmės darbe ir iki pasimatymo.“

Straipsnis buvo išspausdintas  balandžio 5 d. laikraščio „Širvis“ 14-ame šių metų numeryje. Labai užimtas ūkininkas Bronislovas Vošteris – prasideda pavasario lauko darbai. Net gailiuosi, kad pradėjau pokalbių ciklą prieš darbymetį: savo...