Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas  sausio 24 d. laikraščio „Širvis“ 3-ame šių metų numeryje

Buvo laikai, kai jaunos mamos džiaugėsi turėdamos galimybę nevesti vaikų į darželį, o auginti namuose. Ne vienas esame iki pat mokyklos augę pas senelius kaime – laisvi ir nevaržomi. Šiandieną viskas kitaip. Jaunieji tėvai įsitikinę, kad vaikas turi lankyti darželį, augti tarp bendraamžių, lavintis. Mylintys seneliai pagelbėja tik ligos atveju, ar per vasaros atostogas, kai darželis dažniausiai uždaromas. Nieko nebestebina, kad nereta mama, augindama mažylį, vyresnįjį, ar vyresniuosius veda į darželį. Todėl, nors mokyklose mokinių mažėja, darželiuose vis dar eilės, o kaimo vietovėse, kur Nepriklausomybės pradžioje darželiai buvo masiškai uždaromi, dabar išgyvena renesansą. Tik ar viskas juose tobula?

Ne kartą teko girdėti, kad kaimo vaikų darželiuose vis dar manoma, kad užtenka to, jog vaikai prižiūrimi ir pamaitinami, daugiau nėra ko reikalauti. Vesti į lauką? Kam tas vargas, juk reikia vaikus aprengti, o ir lauke daugiau dėmesio skirti nei patalpose. Todėl dažniausiai paaiškinama, kad bijo, jog vaikai neperšaltų, ir nerizikuoja. Mamos, kurios pačios stengiasi kasdieną su mažaisiais pabūti gryname ore, pyksta, jog darželyje vaikai visą dieną laikomi patalpose. Ir man atrodo, kad tie aiškinimai dėl baimės peršalti, yra tiesiog išsisukinėjimai. Šiandieną, kai egzistuoja lauko darželiai, kuriuose vaikai visą dieną būna gryname ore, net ir miega terasoje pakabintuose hamakuose, kalbėti apie peršalimą pusvalandį pasivaikščiojus, neprofesionalu. Ir mūsų mieste veikiančiame privačiame vaikų darželyje laikomasi nuostatos, kad pabūti lauke reikia bet kokiu oru, nebent jau tikrai didelės stichijos siautėtų. Ironiška, kad kaimo vietovėje, kur oras labiausiai palankus pasivaikščioti ir žaisti lauke, skundžiamasi, jog vaikai laikomi uždarose patalpose.

Problemos dėl pasivaikščiojimo lauke pasirodė nelabai rimtos, kai išgirdau pasakojimą apie tvarką viename iš rajono kaimiškųjų darželių. Pasiskaitykite ir patys suprasite.

Nedideliame, jaukiame darželyje susirgo mažylis. Atvejis rimtas, diagnozuotas roto virusas. Mama nedelsdama informavo apie atvejį ne tik grupės auklėtoją, bet ir direktorę. Ji puikiai žinojo, kad reikia tuoj pat informuoti kitų mažylių tėvus, jie turi apsispręsti, ar toliau leis vaiką į darželį, ar paliks namuose. Tai ypač aktualu šeimoms, kuriose yra mažesnių vaikų. Kelių mėnesių kūdikiams roto virusas gali būti mirtinai pavojingas. Be to, darželyje nedelsiant turi būti atlikta patalpų dezinfekcija, taip sumažinama užkrato riziką.

Po keleto dienų jauna mama, kurios vaikas lanko tą pačią grupę, kur ir pasireiškė virusas, atsitiktinai išgirdo apie susirgimą. Kai nuėjo pasiklausti, iš auklėtojos išgirdo, kad toji neturinti teisės viešinti asmens duomenų. Tipiška biurokratinė formuluotė, labai mėgstama atsirašinėtojų ir atsikalbinėtojų. Mamai nerūpi ligoniuko duomenys, bet apie patį faktą ji turėjo būti informuota. Gal darželio vadovybė nežino tvarkos, neišmano taisyklių ir reikalavimų? Panašu, kad taip.

Mažoje gyvenvietėje kalbos greitai sklinda. Kai mažojo ligonio mama sužinojo, jog niekas neinformavo kitų tėvų, ji paskambino direktorei ir išgirdo, kad toji negavusi jokių oficialių dokumentų, todėl neprivalanti nieko imtis. Tik pagrasinus iškviesti televiziją ir išsiaiškinti visus niuansus, pagaliau tėvai buvo informuoti. Pasirodo, kad dezinfekcija irgi buvo atlikta, tik suinteresuoti asmenys nebuvo informuoti.

Kodėl apie tai rašau aš, pašalinė stebėtoja ir „etatinė“ nuomonių reiškėja? Todėl, kad mažame kaime neatsirado tėvų, norinčių kreiptis į spaudą, viešinti problemą ir užsitarnauti skundikų vardų. Jiems reikia čia gyventi, jų vaikai ir toliau lankys tą patį darželį, vadovaujamą tos pačios direktorės. Niekas nenori „kelti bangų“, bet jas kelti reikia, nes vaikų sveikata ir saugumas yra svarbiausi. O įstatymai visur vienodi – ir mieste, ir kaime. Ir jei vadovaujantys darbuotojai jų neišmano, tai gal jiems nepakenktų bent jau seminarą organizuoti ir pamokyti ne atsirašinėti ir atsikalbinėti, o vykdyti tai, ką privalo. O gal kontroliuojančios tarnybos turėtų dirbti aktyviau? Visų mūsų labui.

Straipsnis buvo išspausdintas  sausio 24 d. laikraščio „Širvis“ 3-ame šių metų numeryje Buvo laikai, kai jaunos mamos džiaugėsi turėdamos galimybę nevesti vaikų į darželį, o auginti namuose. Ne vienas esame iki...