Pasidalink per Facebook!

„Žodis žvirbliu išlekia, o jaučiu sugrįžta“, byloja liaudies išmintis. „Jei pats valdytis nemoki, kaipgi pajėgsi valdyti šalį?“( Mo Ti). Taip būtų galima pasakyti apie Širvintų rajono savivaldybės tarybos narį, Darbo partijos atstovą Alfredą Astiką. Jis Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d. (Šmeižimas 1. Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.) Šioje byloje A. Astikui skirta 8 MGL (304 eurų) dydžio bauda ir iš dalies patenkintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys – priteista 2 000 Eur neturtinės žalos.

 Glaustai iš nuosprendžio:

 2013 m. liepos 20 d. viešajame tinklalapyje www.lrytas.lt Alfredas Astikas parašė komentarą, kuriuo viešai apšmeižė S. Kirtiklį jį pavadindamas gėjumi, įtariamu pedofilija, nepilnamečių svaiginimu.

2013 m. liepos 22 d. socialiniame tinkle www.facebook.com  buvo pakartota panašaus turinio žinutė. Šiais veiksmais Alfredas Astikas paskleidė apie Sigitą Kirtiklį tikrovės neatitinkančią informaciją, siekdamas paniekinti ar pažeminti pastarąjį bei pakirsti pasitikėjimą juo, paskelbti jo reputacijai žalingą informaciją, ir tai darė aiškiai suprasdamas, nes teiginius paskleidė kuo platesniam ratui, dviem viešaisiais šaltiniais.

Garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo garbę ir orumą. Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Taigi, šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas, objektyviosios pusės požymis – paskleidimas – tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas.

Nuteistasis bandė ginčyti žodžio „gėjus“ panaudojimo apibūdinant S. Kirtiklį neteisėtumą, teigdamas, kad šis žodis yra plačiai ir dažnai naudojamas, todėl negali būti laikomas užgauliu. Tačiau atkreiptinas dėmesys į du pagrindinius aspektus: S. Kirtiklis nėra gėjus ir, antra, šiuo atveju žodžio gėjus prasmė ir užgaulumas turi būti vertinamas visų žodžių kontekste. Teiginiai apie pedofiliją, vaikų išnaudojimą darbui ir vaikų svaiginimą buvo išsakyti kartu su žodžiu gėjus komentuojant su nepilnamečių globa susijusius įvykius, todėl tokie žodžiai turi ypač neigiamą ir žeminantį aspektą. Kadangi visuma teiginių yra aiškiai negatyvūs ir neatitinkantys tikrovės, jais buvo sumenkintas Sigito Kirtiklio autoritetas, pažeista jo reputacija, sukėlusi itin neigiamas pasekmes ne tik jam pačiam, bet ir jo žmonai bei jų šeimoje globojamiems vaikams.

Darbietis A. Astikas įrodinėjo, kad šiuo atveju S. Kirtiklis yra viešas asmuo (politikas), todėl jo kritikos ribos yra išplėstos, t. y. viešųjų asmenų veiksmai ir priimami sprendimai turi viešąją reikšmę visuomenei ir taip Tarybos narys siekė informuoti visuomenę, suteikdamas jai galimybę dalyvauti diskusijoje reikšmingais klausimais. Tačiau viešojo asmens kritikos ribos yra platesnės tik tuo atveju, jei tokia kritika siekiama informuoti visuomenę apie viešųjų asmenų veiksmus, sprendimus viešojoje srityje, bet ne privačiame gyvenime. Jei kritika, nuomonė yra skelbiama apie viešąjį asmenį kaip patį asmenį, visiškai to nesiejant su politine veikla, ar jo veiksmus privačiame gyvenime, tai tokiu atveju asmens reputacija baudžiamojo įstatymo yra saugoma taip pat kaip ir bet kurio kito asmens.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis Alfredas Astikas neneigė, jog jis asmeniškai rašė komentarą po straipsniu ir žinutę socialiniame tinkle www.facebook.com, tačiau tvirtino, jog tyčios įžeisti ir šmeižti neturėjo bei mano, kad žinutės nėra įžeidžiančios, tik pateikta jo nuomonė apie nukentėjusįjį. Be to, teismo posėdžio metu Alfredas Astikas nurodė, kad nemano, jog Sigitas Kirtiklis yra gėjus. Taigi, įvardindamas, kad Sigitas Kirtiklis yra gėjus, Alfredas Astikas suvokė, kad viešai užgauliai žemina ir skleidžia apie nukentėjusįjį tikrovės neatitinkančią informaciją, tokiu būdu jį šmeižia, todėl Alfredas Astikas veikė tiesiogine prasme tyčia.

Teismas pagrįstai pažymėjo, kad pareigos ir atsakomybė, susijusios su saviraiškos laisvės įgyvendinimu, reiškia, jog asmuo, dalyvaujantis viešoje diskusijoje, turi elgtis sąžiningai, siekdamas pateikti tikslią ir pasitikėjimo vertą informaciją, nors leidžiama panaudoti ir tam tikrą perdėjimą, net provokavimą. Šiuo atveju Alfredo Astiko pasisakymais dviejuose interneto tinklalapiuose, kuriuose Sigitas Kirtiklis nepagrįstai apkaltintas pedofilija, vaikų išnaudojimu, vaiko svaiginimu (vaikas grįžta apsirūkęs), paskleisti viešoje erdvėje, buvo pažemintas, sumenkintas nukentėjusiojo, kaip politiko, globos namų direktoriaus ir vaikų gobėjo bei paprasto žmogaus autoritetas ir profesinis prestižas kitų žmonių akyse.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, jog dėl nuteistojo veiksmų S. Kirtiklis patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, nepatogumus, kas paveikė jo normalų gyvenimą, nuteistojo veiksmais buvo pakirstas pasitikėjimas S. Kirtikliu, jis įskaudintas kaip asmenybė, sukeltos neigiamos emocijos jo artimiems žmonėms. S. Kirtiklis gyvena nedideliame mieste, kuriame daugiau ar mažiau visi vieni kitus pažįsta, jo darbas ir visuomeninė veikla susijusi su pagalbos teikimu seniems žmonėms ir vaikams, jis dalyvauja įvairių organizacijų, tokių kaip VO „Gelbėkit vaikus“, veikloje, dirbo socialiniu pedagogu, buvo probleminių nepilnamečių globėjas, aktyviai dalyvauja Širvintų Šv. Arkangelo Mykolo parapijos veikloje, todėl natūralu, kad A. Astiko pateikta informacija, viešai apšmeižiant S. Kirtiklį, stipriai pakenkė jo reputacijai, pasitikėjimui juo kaip tinkamu globėju ir pan.

(Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendį rasite čia Nuosprendis)

Kas toliau?

Kadangi nuteistasis Alfredas Astikas šiuo metu yra Širvintų rajono savivaldybės Tarybos narys, jam taikomas ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas. Šio įstatymo 88 straipsnio – Savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkimas prieš terminą, 1 dalyje viena iš priežasčių (pagrindų) Savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutraukimas prieš terminą 5 punkte nurodoma: kai įsiteisėja teismo apkaltinamasis nuosprendis, – pagal įsiteisėjusį teismo apkaltinamąjį nuosprendį.

To paties 88 str. 3 dalyje teigiama, kad „Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų atsiradimo savivaldybės tarybos nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą.“

Kaip elgsis Širvintų rajono savivaldybės taryba, jos vadovė merė, matysime, o dabar trumpas interviu su Sigitu Kirtikliu, laimėjusiu šią bylą.

Interviu…

Kaip jaučiatės sužinojęs Vilniaus apygardos teismo nuosprendį?

Jau po pirmos instancijos, Širvintų rajono apylinkės teismo, priimto sprendimo buvau reabilituotas. Vilniaus apygardos teismas, dar kartą patvirtino p. Alfredo Astiko kaltę, pripažindamas jį apšmeižus mane.

Jaučiuosi ramus, apgintas ir atgavęs gerą vardą. Smagu, kad teisingumas laimėjo. Manau, kad šis teismo nuosprendis taps pamoka politikams, kartais nepasveriantiems ar pervertinantiems savo įtaką, ištarto žodžio galią, vertę ir poveikį kitam.

Ką jaučiate savo skriaudėjui? Juk pripažintasis kaltu apšmeižė ne tik Jus, bet ir Jūsų šeimą.

Dar prieš prasidedant bylos nagrinėjimui teisme, kai mano prašymu prokuratūra vykdė tyrimą, šiam žmogui jaučiau panieką. Niekaip nesuvokiau tokio elgesio motyvų, nes su A. Astiku buvome kaimynai, pažįstami mūsų abiejų tėvai. Jokio konflikto, ar kažko panašaus tarp mūsų iki šiol nebuvo įvykę. Kodėl jis taip pasielgė? Vienintelis, mano galva, beliekantis motyvas – politiniai žaidimai, bandymas susidoroti su tariamu politiniu konkurentu. Taip, tuo metu buvau TS–LKD Širvintų skyriaus pirmininku, tačiau iki rinkimų į Rajono tarybą dar buvo toli ir rimtesnių minčių kandidatuoti neturėjau. Pagaliau, jei ir būčiau kandidatavęs, negi tik tokiais būdais galima veikti prieš konkurentus. Galbūt darbietis A. Astikas jautėsi per silpnas susiremti rikimuose, o galbūt kas nors iš pašalės taip neprotingai ir negarbingai patarė pasielgti. Geriausia būtų jo klausti, o per teismo posėdžius išgirsti argumentai apie didelį susirūpinimą globojamais Širvintų vaikais ir panašiai ir kodėl buvo parašyti komentarai, manęs neįtikino.

Taip, tuo metu, kai buvo paskelbti šmeižiantys komentarai nebuvo lengva visai mūsų šeimai. Svarsčiau, ar verta prasidėti ir kreiptis į teismą, tačiau draugų, pažįstamų paskatintas apsisprendžiau ir kreipiausi.

Po paskutinio Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio galiu pasakyti, kad nejaučiu A. Astikui neapykantos, keršto. Savotiškai gaila tokio politiko, kuris be jokių skrupulų sumaišo su purvais žmogų, apšmeižia ir lyg niekur nieko toliau gyvena, eina Tarybos nario pareigas, viešai pasisako rajono spaudoje, susitikimuose su gyventojais: „Mano, kaip politiko, kelias yra kitoks, ir aš juo eisiu taip, kad nebūtų gėda nei prieš save, nei prieš rinkėją.“  (http://www.sirvinta.net/nuomones/pasroviui-neplauksiu/)

Ar per visą šį teisminį procesą A. Astikas Jūsų viešai atsiprašė?

Kelis kartus buvome susitikę su A. Astiku jo iniciatyva. Kaip suprantu dabar, tai buvo bandymai susitaikyti, tačiau realių pasiūlymų man nebuvo pateikta, o tik pasvarstymai: „Gal man  (A. Astikui) reiktų atsiprašyti?“ , „Suprask, esam politikai“, „O kaip tavo mama kažkada apie mane pasakė“ ir pan.,  tačiau jokio oficialaus ir viešo atsiprašymo nesulaukiau. Atvirkščiai, per teismo posėdį jis pareiškė, kad aš siekiu pasipinigauti, pakenkti jo politinei veiklai, neigiamai paveikti jį kaip žmogų. Iš tokių pačių jo pasisakymų susidarė įspūdis, kad galimai siekdamas su A. Astiku susidoroti pats ar per kažką, užsakiau televizijos laidas, rašiau skundus į Prezidentūrą, ministerijas ir pan. Dar viena detalė iš A. Astiko pasisakymų teisme, kaip žmogus suvokia ir samprotauja žodžio sąvokų prasmę: „Kažkada galbūt žodis „gėjus“ buvo kitokia prasme priimama ta sąvoka, lygiai galbūt kaip ir „krikščionis“ žodis sąvoka buvo kažkada nepriimtinas ir tiek krikščionis šiandien yra gražus žodis. Bet už tai kažkada buvo baudžiama, tai ir „gėjus“ kažkada buvo kitaip suvokiamas. Šiandien tai yra žodis, nekelia kažkokios neigiamos asociacijos.“

Cituoju, nes užsirašiau pono A. Astiko samprotavimus. Pasirodo aš turėjau reikalauti, kad jis manęs atsiprašytų. Jam pačiam nekilo tokia mintis. „Prieš teismo posėdį Sigitas Kirtiklis man nė žodžiu neužsiminė, kad jam čia nepatiko, jis aišku nepadėkojo, bet ir nepareiškė kokio tai nepasitenkinimo, nepareikalavo, kad aš atsiprašyčiau, arba paneigčiau. Jisai jokios reakcijos šitoj vietoj neparodė. Jisai tylėjo, kentėjo dantis sukandęs, galbūt, metus laiko ir jam paskui sugrįžo atmintis (…) Ir kai jisai kreipėsi į teismą, aš tada sužinojau jo tokį nepasitenkinimą dėl mano išreikštos nuomonės. Aš jam pasiūliau, tai gal išsiaiškinkim, gal reikia paneigti, gal reikia atsiprašyti, galų gale nuvykęs pas jį šitą sakau, jei tą smulkmena kelia tau kažkokį diskomfortą, aš atsiprašau tavęs.“ Daugiau neturiu ką pridurti.

Džiaugiuosi tuo, kad pagaliau baigėsi ilgas teismo procesas, užtrukęs beveik metus. Labai tikiuosi glaudaus ir abipusiai naudingo bendradarbiavimo ir su politikais, ir su Savivaldybės administracija, ir su parapija. Juk visi dirbame bendram tikslui – savo krašto žmonėms, todėl nereiktų galvoti, kaip kitam pakenkti, o atvirkščiai, kaip padėti, kad kuriamas gėris dar labiau didėtų.

Ačiū už pokalbį.

„Žodis žvirbliu išlekia, o jaučiu sugrįžta“, byloja liaudies išmintis. „Jei pats valdytis nemoki, kaipgi pajėgsi valdyti šalį?“( Mo Ti). Taip būtų galima pasakyti apie Širvintų rajono savivaldybės tarybos narį, Darbo...