Naujausios žinios

Ant svarstyklių reginys ir saugumas

Šaltinis: www.grupinis.lt

Jonė LIEPONĖ

Va ir prabėgo didžiosios metų šventės. Praeitimi tapo Šv. Kalėdų laukimas ir Naujųjų metų nakties šventiniai fejerverkai. Beje, būtent apie juos šiandien ir noriu su jumis paporinti. Štai internetiniai žiniasklaidos gigantai Lietuvoje prieš pat šventes aktyviai skelbė, kad vis daugiau Lenkijos miestų atsisako naujametinių fejerverkų. Vietoje jų savo miestiečius pradžiugina lazerių šou vaizdais. Pagrindinė atsisakymo priežastis – fejerverkų, petardų ir kitų sprogmenų keliamas triukšmas. Iš visų pusių skleidžiamas sprogimų garsas sukelia stresą naminiams ir laukiniams gyvūnams.

Tikra tiesa, kad interneto platybėse po šventinių dienų labai dažnai sutinkami skelbimai, kuriuose prašoma padėti surasti iš namų šventinę naktį pabėgusį šunelį ar dingusią katę. Tik ar vien dėl gyvūnų jaudintis reikia? Ne mažiau nei pranešimų apie gyvūnų dingimą ar sveikatos sutrikimus sulaukiama pranešimų apie vaikų ir suaugusiųjų susižalojimus ar net mirtinus atvejus. Rodos kiekvienais metais mūsų išrinktieji prikuria naujų draudimų ir taisyklių, kaip, kur ir kada naudoti gražų reginį sukuriančias priemones, bet va pranešimų dėl žmonių susižalojimų nemažėja.

Švenčiant Naujuosius 2018 m. metus pirotechnika šventinį savaitgalį susižalojo 41 žmogus, pranešė Policijos departamentas. „…Dar vienas vaikas nukentėjo Vilniaus rajone, Sužionių kaime. Jis po švenčių buvo pristatytas į Vilniaus ligoninę dėl kairės akies sumušimo. Vaikas paguldytas gydyti. 13-metis paaiškino, kad susižalojo rankoje sprogus petardai. Vilniuje petardas sprogdinęs 30-metis vyras neteko trijų pirštų. Nelaimė įvyko Naujųjų metų naktį, Taikos gatvėje. Vilnietis susižalojo rankoje sprogus petardai. Jam diagnozuota dešinės plaštakos 1–3 pirštų amputacija…“ – skelbiama pranešime.

Šiemet užfiksuota 16 įvykių, susijusių su fejerverkais ir pirotechnikos naudojimu, sužaloti dvylika žmonių, iš jų – du keturiolikmečiai, kurie patyrė rimčiausius sužalojimus.

Prieš dešimtmetį įvykis Klaipėdoje Naujųjų metų naktį nuskambėjo visoje Lietuvoje. Tada buvo mirtinai sužalota moteris, kuriai iššauta petarda pataikė į krūtinę. Nuo sužalojimų ji mirė. O ji buvo viena iš daugelių atėjusių stebėti miesto dovanos – naujametinių fejerverkų. Ir toje grūstyje atsirado vienas kvailas ar apsvaigęs asmuo, kuris minioje paleido pakankamai galingą petardą. Kažkas šventė, o kažkas tądien neteko mamos, sesers, dukros, draugės ar kolegos. Ar vertas spalvotas reginys žmogaus gyvybės? Sakysite vertas, nes ne jūsų mama, dukra, sesuo ar draugė žuvo tądien. Ar paaukotumėt dėl šio reginio savo artimąjį? Manau, kad ne.

Pirotechnika gali atimti ne tik gyvybę ar sveikatą, ji atima ir saugumą bei daugelį metų kurtą gerovę.

Per šventines dienas ženkliai padidėja pranešimų dėl apgadinto turto. Sudega namai, balkonai ir net automobiliai. „…Naujųjų metų naktį Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje, pro atidarytą automobilio „Lexus NX300H“ langą įkritusi petarda išdegino automobilio saloną. Nuostolis ‒ apie 3 000 eurų…“ – praėjusiais metais skelbė Policijos departamentas. O kiek dar nepraneštų įvykių, kai žmonės patys ne pagal taisykles naudodami pirotechnikos gaminius padega savo būstus, sugadina daiktus.

Pažvelgus iš kitos, materialiosios, pusės ir paskaičiavus, kiek pinigų išleidžia miestai, kad pamalonintų rinkėjų akį. Ne vienas pamena, kai Naujametę 2009-ųjų naktį Vilniuje virš Arkikatedros nušvietę ir vos dvidešimt minučių trukę fejerverkai, miestui kainavo apie du milijonus litų. Programos “Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ spektakliu tuomet susidomėjo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Fejerverkus finansavo Kultūros ministerija. Apie tai kalbėjo visa šalies žiniasklaida, bet ar rado kokių nusižengimų ir ar buvo nubausti švaistūnai, atmintyje negaliu atgaminti.
Taip, šis malonumas kainuoja brangiai ir ne tik Vilniui. Mūsų miestas taip pat nenori nuo kitų atsilikti. Norime gražiausios eglės, gražiausių dekoracijų, įspūdingiausių fejerverkų ir skambiausios muzikos per šventes. Norai begaliniai, tik ar beišgalime juos pildyti. Juk taip pat norime pigesnių darželių, šiukšlių išvežimo ar šilumos kainų.

Visos šalies ir mūsų šventinis laikotarpis man labai primena vieną seną bičiulį, kuris įkūręs statybų bendrovę pirmiausia prisiėmė kreditan prabangius automobilius bei nerealios kainos mobiliuosius telefonus. Paklaustas, kam jam viso to reikia, juk verslui tai nepadės, jis argumentuotai man paaiškino, kad taip kuria savo jaunos bendrovės įvaizdį. Nuo bankroto sukurtas įvaizdis bendrovės neapsaugojo. Visi automobiliai ir kitas turtas atiteko bankui, o mano bičiulis dabar važinėja prieš dvidešimt metų gamintu gerokai parūdijusiu „opeliuku“.

Todėl šiuos metus linkiu Jums praleisti saugiai ir pagal savo pajamas bei galimybes.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*