Naujausios žinios

Asociacija „Artimiems“ – dar vienas žingsnis link gyvybės kultūros

Neringa Kleniauskienė

Lietuvoje kasmet nusižudo apie 1 000 žmonių.  Esame pirmose gretose pasaulyje tarp tokių šalių, kaip Grenlandija, Pietų Korėja, Kazachstanas, Baltarusija – savižudybių skaičiumi.  

Rugsėjo 22 dieną, Vilniaus Katedros aikštėje vyko aktoriaus Arūno Sakalausko ir jo bendraminčių inicijuota akcija, iliustruojanti milžinišką savižudybių mastą Lietuvoje . Skaičiai ir vaizdai bauginantys. Jei prie viso to pridėsime liūdinčius ir nežinančius kaip su savo skausmu tvarkytis artimuosius – vaizdas išties graudus.

2015 metų rugsėjo 8 dieną įsikūrė asociacija „Artimiems“, kuri prisideda prie kuriamos gyvybės kultūros Lietuvoje, efektyvesnės socialinės ir sveikatos politikos, susijusios su savižudybių prevencija bei pagalba nusižudžiusių artimiesiems. Tad kalbiname vieną iš šios asociacijos steigėjų Jurgitą Vaitkutę.

Kaip ir kodėl kilo mintis įkurti asociaciją nusižudžiusiųjų artimiesiems?

Asociacija „Artimiems“ yra suburta grupelės žmonių, kurie patyrė netektį dėl artimojo savižudybės. Esame trys steigėjos – Jovita, Simona ir aš, Jurga. Visos lankėme pagalbos grupę po tragiškų savo gyvenimo įvykių, o vėliau supratome, kad Lietuvoje labai stinga elementarios informacijos apie specialistus, pagalbos būdus, susistemintos informacijos, kaip padėti sau, arba kaip padėti draugui, kolegai, bičiuliui, kuris šiuo metu išgyvena tokią netektį.

Taigi, iš pradžių sukūrėme internet svetainę „Artimiems.lt“, į kurią sudėjome visą įmanomą medžiagą, o taip pat ir išgyvenusiųjų artimojo savižudybę mintis, liudijimus. Daug pagalbos sulaukėme iš psichologų Pauliaus Skruibio ir Jelenos Trofimovos, kurie taip pat pateikė savo įžvalgas. Puslapyje yra galimybė komentuoti arba rašyti laiškus elektroniniu paštu.

Sukūrę puslapį, vis dar pastebėdavome, kad žmonės nelinkę atvirauti ir net anonimiškai nedrįsta rašyti ir dalintis. Suvokėme, kad labai reikia vis garsiau kalbėti apie savižudybės netektį, naikinti su ja susijusią stigmą ir vienyti panašaus likimo žmones. Yra žinoma, jog nusižudžiusių artimieji patenka į savižudybių rizikos grupę, linkę užsisklesti, nekalbėti apie savo išgyvenimus, kas dar labiau stumia į vienatvę ir susvetimėjimą.

Taip gimė mintis kurti organizaciją, kuri vienytų nusižudžiusių artimuosius, skatintų dalintis, kalbėtis, viešinti problemą ir ieškoti būdų, kaip padėti vieni kitiems. Turime pripažinti, kad pagalbos Lietuvoje labai trūksta, ypač mažesniuose miestuose ir kaimuose.

Įsikūrėte labai neseniai – rugsėjo 8 dieną. Kokių tikslų ir siekių turite?

Taip, įsikūrėme neseniai, ir savo tikslus bei uždavinius dar gryniname, tačiau mūsų svarbiausias tikslas – vienyti artimo savižudybę patyrusius asmenis, atstovauti jų interesams, šviesti visuomenę ir mažinti stigmą, susijusią su netektimi dėl artimo savižudybės.

Sieksime, kad asociacija prisidėtų prie gyvybės kultūros kūrimo Lietuvoje, efektyvesnės socialinės ir sveikatos politikos, susijusios su savižudybių prevencija bei pagalba nusižudžiusių artimiesiems.

Didelė svajonė – kad susikurtų pagalbos grupės ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesniuose miesteliuose pagalba taptų prieinama.

Kur ir kokiais būdais galima kreiptis? Ar kiekvienam besikreipiančiam galite padėti?

Patyrus artimojo savižudybę, skatiname ir drąsiname kreiptis į savipagalbos grupę Vilniuje, prieš tai parašius el. paštu specialistams  (el.p.: laukiam@artimiesiems.lt). Ją moderuoja Jovita ir Danutė, pačios anksčiau lankiusios grupę. Taip pat yra grupė Kaune, į kurią reiktų kreiptis el. paštu: aidana.lygnugaryte@gmail.com arba telefonu 8 603 95 524.

Šiek tiek apie grupę, kodėl ji svarbi:

Kalbant apie grupę, verta pabrėžti, kad ji – labai efektyvus būdas išsakyti savo jausmus ir žinoti, kad esi suprastas tokią pat patirtį turinčių žmonių. Vieni joje lankosi metus, kiti penkerius ar aštuonerius metus, todėl galima pamatyti, kaip pasikeitęs yra jų skausmas, o ir naudingų įžvalgų, palaikymo gauti, ypač praėjus nedaug laiko po tragiškos patirties. Dažniausiai lydintys jausmai yra – kaltė, pyktis, gėda, ilgesys, sielvartas, nerimas. Taip pat ilgai neduoda ramybės klausimas „Kodėl?“, į kurį dažniausiai nėra vieno aiškaus atsakymo. Norisi akcentuoti, kad vienos savižudybės priežasties niekada nebūna, susideda daug veiksnių, tiek išorinių, tiek vidinių, žmogaus charakterio savybės, patirti išgyvenimai, traumos, netektys.

Išsamesnį atskirų specialistų sąrašą, kurie dirba šioje srityje, ir naudingas literatūros nuorodas galima rasti mūsų puslapyje www.artimiems.lt.

Be abejo, galima mums rašyti laiškus, į kuriuos atsakysime, pasidalinsime ir pabūsime su rašančiojo skausmu. Taip pat galima komentuoti ties įrašais, temomis ir tokiu būdu dalintis mintimis ir jausmais.

Mūsų el. paštas: visiems@artimiems.lt

Bet kuriam rašančiajam atsakome, atliepiame į jo žinutę, dalinamės informacija, jei reikia, patariame ar pasiūlome vieną ar kitą išeitį. Vilniuje ar Kaune gyvenantiems siūlome pagalbos grupes, o žmonėms iš tolimesnių miestų galime pasiūlyti elektroninį bendravimą. Manome, kad ir jis gali būti efektyvi pagalba, ypač drovesniam ar nelinkusiam dalintis savo jausmais, žmogui. Taip pat naudinga ir literatūra, kurią esame pateikę puslapyje. Savo jausmų supratimas, žinojimas, kad ne man vienam taip yra ir kad visi šie jausmai yra normalus dalykas – taip pat didelė pagalba. Ją turėtų lydėti ir savo jausmų išraiška. Vieniems labiau padeda kalbėjimas, kiti jų realizavimo ieško kūryboje, fizinėje veikloje. Turime savo puslapyje ir kūrybos skiltį. Tai vienas iš savipagalbos būdų, išgyvenant sunkias emocijas…

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*