Balandžio 25-oji – šv. Morkaus – daržų diena.
Balandžio 25-oji – daržų arba šv. Morkaus diena. Šią dieną nuo seno lietuviai pradėdavo dirbti žemę. Pirmiausia į suartą dirvą tradiciškai būdavo sėjamos morkos. Morkų lysvių gale įbesdavo kuolą, nes buvo tikima, kad tuomet morkos augs tiesios ir didelės. Kitų darbų lietuviai tą dieną vengdavo: kad ledai vasarą javų neiškapotų bei kurmiai laukų nesuverstų.
Atėjus krikščionybei, ši diena sutapatinta su Šv. Morkaus varduvėmis. Šv. Morkus – vienas iš Naujojo Testamento Evangelijų rašytojų. Pasakojama, kad jis buvęs apaštalo Petro palydovas ir vertėjas. Jis krikštijęs pagonis, buvo persekiojamas ir už tai nukankintas.
Liaudyje gyva sakmė apie šv. Morkų, kurioje teigiama, kad vieną kartą mergelė Marija sijojo miltus ir iš jos sietą pavogęs velnias. Marija siuntusi Morkų sieto grąžinti. Morkus susipešęs su velniais, o sietą švystelėjęs iki dangaus. Iš čia kilo posakis: „Daužosi kaip Morkus po peklą velnius baidydamas“. Dabar tas sietas šviečia nakčia. Tai žvaigždynas liaudiškai vadinamas Sietynu. Sietynas – dažniausiai tautosakoje minimas lietuviškas žvaigždyno vardas (astronomų terminais, tai – Plejadės, padrikasis žvaigždžių spiečius Tauro žvaigždyne). Kuo žemiau saulei nusileidus jis matyti Vakaruose, tuo arčiau pavasaris. Kai Sietynas įeina į vakaro žarą, laikas pradėti pavasario sėją. Todėl sakoma: „Sietynėlis pažare – jautelis vagoje“. O sakmėje apie šv. Morkų žymūs archajiško mito atšvaitai. Tyrinėtojai mano, kad veikėjus čia turėjo atlikti baltų mitinės būtybės: Mariją – Laima, šv. Morkų – Perkūnas, velnius – požemio ir gyvulių valdovai, Perkūno priešininkai.
Parašykite komentarą