Pasidalink per Facebook!

Šios savaitės pradžioje ištyrus 2 460 ėminių, Lietuvoje nustatyti 270 užsikrėtimo COVID-19 atvejų, pranešė Statistikos departamentas. Bendras nustatytų atvejų konkretiems žmonėms skaičius šiuo metu pasiekė 187 039, iš jų patvirtinta laboratorinės diagnostikos metodais – 183 769.

Nuo pandemijos pradžios koronaviruso infekcija Lietuvoje jau nusinešė 2 955 žmonių gyvybes.

Iš viso dabar pasveikusių yra 138 207, o šiuo metu dar COVID-19 tebeserga 43 506 žmonės.

Iki šiol dėl įtariamo koronaviruso iš viso ištirta 1 981 506 ėminiai.

Iš viso iki šiol vakcinuota dviem skiepo dozėmis 45 499 žmonės, o vakcinų iš viso panaudota 124121.

Iš COVID-19 gydymui skirtų 2212 lovų užimtos 1157.

Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui sugriežtintą karantiną pratęsti iki vasario 28 dienos. Iki vasario pabaigos pratęstas ir judėjimo tarp savivaldybių ribojimas.

Nepatikima statistika

Oficiali statistika, skaičiai, tačiau kiek jais galime pasitikėti ir tikėti, nors kas dieną ji skelbiama per televiziją, radiją, internete.

Prasidėjus Vyriausybės svarstymams dėl savivaldybių rūšiavimo pagal sergamumo rodiklius, kelioms savivaldybėms (Druskininkų, Kupiškio, Širvintų) kilo pagrįstų įtarimų dėl oficialiai pateikiamos statistikos. Pasirodo, esama skirtumų tarp oficialios sergančių asmenų statistikos ir tikrosios situacijos. Toks neatitikimas daugeliui savivaldybių, pagal planuojamą Vyriausybės sprendimą, neleistų sušvelninti karantino reikalavimų, atsidaryti mažoms paslaugų įmonėms ir panašiai.

Pasak Širvintų rajono merės, pagal oficialius duomenis Širvintose koronavirusu serga 146 asmenys, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) patikslino, kad 115. Tačiau, kai savivaldybės specialistai ėmė savarankiškai tikrinti segančiųjų sąrašus, paaiškėjo, kad dauguma į jį įtrauktų asmenų jau senokai yra pasveikę, todėl realus sergančiųjų skaičius galėtų būti apie 40 asmenų.

Tuo tarpu „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas, prezidento Gitano Nausėdos suburtos Sveikatos ekspertų tarybos dėl koronaviruso plitimo visuomenėje narys Vaidotas Zemlys-Balevičius argumentavo, kad sergančiųjų asmenų statistika – nepatikima, ir patariamoji ekspertų taryba, teikdama rekomendacijas Vyriausybei dėl karantino priemonių, į šiuos skaičius neatsižvelgia.

Perdėtas rūpestis

Nustačius, kad oficialios sergamumo statistikos duomenys, kuriuos nagrinėjo savivaldybių specialistai, neatitinka su esama situacija, buvo kreiptasi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centrą (NVSC) su prašymu pateikti sergančiųjų asmenų sąrašą (su ligonių duomenimis). Tokio kreipimosi tikslas – „žaliosios savivaldybės“ statuso gavimas, suteikiantis tam tikrus karantino reikalavimų sušvelninimus.

Dar praėjusių metų pavasarį, kai sergančiųjų skaičius Širvintų rajone buvo mažas, lyginant jį su antrosios bangos rodikliais, dabar merė labai aktyviai dalyvavo tikrinant, kaip ligoniai laikosi jiems skirtų karantino ribojimų. Širvintų parapijos globos namus net buvo uždariusi su juose esančiais darbuotojai beveik dviem paroms dėl galimo viruso aptikimo, išreiškė didelį nepasitikėjimą atliktų tepinėlių tyrimų rezultatais, kurie buvo kartojami, nors rezultatas buvo tas pats – sergančiųjų nebuvo, kitaip sakant, labai išsamiai žinojo situaciją, jautė pulsą ir nereikėjo jokios oficialios statistikos tikrinti.
Šį kartą, panašu, kad pulsas nebejuntamas, reikalai nebekontroliuojami, o gal kitos priežastys lėmė tokią padėtį, nors televizijos laidoje merė teigė: „Mūsų savivaldybė yra labai nedidelė, mes su vietos medikais jaučiame situaciją, kad tikrai pas mus sergančiųjų yra mažiau negu rodo oficialus žemėlapis.“
Tarsi tai būtų viena iš mero funkcijų tikrinti oficialią statistiką ir aptikti neatitikimus. Čia, kaip sakoma, kas ieško – tas randa, arba norėsi mušti – lazdą visada rasi. Tad viešai kalbėdama merė aiškino: „Pradėjome analizuoti toliau ir pamatėme, kad daugybė žmonių, net ir dirbančių mūsų savivaldybės įstaigose – sakykime, darželio auklėtoja, kuri pasveikusi ir sėkmingai dirba, yra tuose sąrašuose. Mano nuomone, šiuo atveju sveikatos įstaigos iki galo nepadaro savo darbo. Tačiau medikų kaltinti negali, nes tikrai jiems nebuvo jokių apmokymų, kaip reikia pildyti tas formas. Galbūt kažkas varnelės kažkur neuždėjo, ir tie žmonės nepažymėti“.

Kalta aplinka

Nors pasisakydama merė piktinosi tokiais besiskiriančiais duomenimis, tačiau kaltųjų neįvardijo. Jos skaičiavimais iš oficialių 146 sergančiųjų, turėtų likti 40. „Kur čia kas pasiklysta, kur kas ko iki galo nepadaro – sunku atsakyti. Ar šeimos gydytojas neuždeda varnelės? Kaip atnaujinami statistikos duomenys, jei parašyta, kad jie atnaujinami kiekvieną dieną 9:30, o jie neatnaujinami?“.

„Šeimos gydytojus reikia suprasti – jiems sakoma „užpildykite anketas, sudėkite varneles“. Ir taip tie gydytojai turi darbo, o dar apkrauti popieriniais dalykais. Ir išlindo tokie neaiškumai – paprasčiausiai savo darbą reikia labai atsakingai dirbti šioje situacijoje, nes laužomi žmonių gyvenimai, žmonių likimai, matome, kas vyksta su smulkiuoju verslu ir šiaip visa situacija.“

Žinoma, problema reali ir tikrai daranti įtaką mūsų visų gyvenimui, tačiau taip dramatizuoti ir hiperbolizuoti esamos situacijos vargu ar reikia. Karantinas šiuo metu yra įvestas daugelyje pasaulio šalių, kai kur net komendanto valandos paskelbtos ir žmonės gyvena, dirba iš namų. Turime išlaukti, turime patirti nepatogumų, bet tam, kad drąsiai galėtume įveikti ligą ir tęsti normalų gyvenimą. Vienaip ar kitaip toks viešas ir perdėtas rūpestis situacija yra ne kas kita, kaip viešųjų ryšių akciją, savęs parodymas, ar netikro rūpesčio inscenizavimas. Televizija tokias „sensacijas“ mėgsta, todėl dar labiau sutirštindami spalvas Širvintų rajoną pavadina Širvintų apskritimi, tačiau reali situacija yra šiek tiek kitokia. Kaip aiškina duomenų mokslininkas, matematikas Vaidotas Zemlys-Balevičius, sergančiųjų koronavirusu skaičiai visada buvo nepatikimi, o patariamoji ekspertų taryba, teikdama rekomendacijas Vyriausybei dėl karantino priemonių, į šiuos skaičius neatsižvelgia. Vadinasi, savivaldybei tapti „žaliąja“ tai neturi jokios įtakos. O štai viešoji nuomonė apie rūpestingąją merę, bus tikrai suformuota.

Savivaldybių įgalinimas

„Jei mūsų savivaldybė – mažutė ir tokie skaičiai, tai paimkime per 60 savivaldybių, per visą Lietuvą. Merams jokių teisių ir jokių galimybių – mes iš viso nieko nesprendžiame. Su šiais duomenimis gali dirbti tik vienas žmogus, asmens specialistas, nes tai – asmens duomenys“, – kalbėjo merė, siekdama pabrėžti, atskirų savivaldybių atlaisvinimą, taip pat palaikydama didesnių galių suteikimo pačioms savivaldybėms idėją. Šiuo metu savivaldybių duomenų analizę, duotuoju atveju susirgimų skaičių, atlieka ne pati savivaldybė, o kita institucija.

„Jūs patikėkite, savivaldybės tikrai turi pajėgų sužiūrėti ir sukontroliuoti. Nekalbu apie didžiąsias savivaldybes – aš visą laiką žiūriu per savo prizmę, nedidelę savivaldybę. Tikrai viską galima sužiūrėti ir sukontroliuoti“, – tikino merė.

Neatsitiktinai Širvintos vadinamos mažąja Baltarusija, kur viskas sužiūrima, sukontroliuojama, o nepaklusniaisiais atsikratoma. Visgi situacija rajone, pasak minėto mokslininko V. Zemlio-Balevičiaus, kelia tam tikrą susirūpinimą ir štai dėl ko: „Širvintų rajone yra 300 (atvejų 100 tūkst. gyventojų – aut. past.) – 300 dar yra daug, tai yra C scenarijaus vidurys, todėl ir mažokai veiklų, kurias būtų galima atlaisvinti. Kas yra neramu, kad tas skaičius, toks rusenimas, laikosi jau ne vieną savaitę“.

V. Zemlys-Balevičius pabrėžia, kad Širvintų rajone atvejų skaičius dabar mažėja labai, labai lėtai – jo teigimu, galima spėti, kad atsiranda nauji epidemijos židiniai, užsikrėtimo atvejai nėra efektyviai atsekami.

„Keista, kad Širvintų savivaldybėje laikosi labai lėtas (koronaviruso atvejų – aut. past.) gesimas, o kitos savivaldybės (atvejus – aut. past.) sugaudė. Palyginkime su ta pačia Rietavo savivaldybe, kur jau aštunta diena nė vieno atvejo. Čia kyla klausimas, ar tai yra savivaldybės darbo rezultatas, ar Širvintų NVSC skyriaus darbo rezultatas. Širvintos vis dėlto yra šalia Vilniaus, o Vilniuje susirgimų skaičius yra didesnis – galbūt yra žmonių, kurie važinėja į darbą ir taip atveža“, – svarstė mokslininkas.

Vietoj epilogo

Kaltųjų dėl tokios situacijos paieškos tikriausiai rezultatų neduos: vieni kaltins gydytojus, kurie gal nepažymėjo reikiamo įrašo atitinkamoje formoje, kiti kaltins nesuderintas sistemas, kuriose duomenys neteisingai konvertuojami ir pateikiami ir panašiai, viskas suprantama, žmogiška klaida, žmogiškumo faktorius. Į šią situaciją galbūt reiktų pažiūrėti iš kitos pusės, tai yra į mūsų pačių sąmoningumą, į tai, kaip mes patys laikomės karantino reikalavimų, saugaus atstumo, nesibūriavimo, dezinfekcijos. Išsakytas merės rūpestis dėl skaičiukų, situacijos realiai nepakeis, nes į tuos skaičiukus, kaip teigė mokslininkas, niekas nežiūri, bent jau tiek, kad tai turėtų įtakos priimamiems sprendimams. Galbūt iš tikrųjų reiktų imtis kitokių veiksmų, o ne tik viešo pasipiktinimo esama situacija. Jei, kaip teigė pirmoji rajono moteris, Savivaldybė turi pajėgų sužiūrėti ir sukontroliuoti, tai gal vertėtų taip ir padaryti. Tuomet nereiktų įtikinėti žodžiais, kad taip padaryti galima. Galbūt imamasi ne tų veiksmų, kaip praėjusį pavasarį, kai važinėjo po gatves baltasis autobusiukas su įjungtu ruporu, ar prie didžiųjų parduotuvių Administracijos darbuotojai, savanoriai pasipuošę vienkartiniais chalatais, matavo pirkėjų temperatūrą, dalino kaukes ir pan. Panašu, kad toji akcija pasibaigė, dabar prasideda nauja: perdėtas rūpestis, nepasitenkinimas naujomis tvarkomis, nesiūlant ar nesiimant veiksmų, kaip situaciją pagerinti.

Parengta pagal www.lrytas.lt ir www.lnk.lt

Šios savaitės pradžioje ištyrus 2 460 ėminių, Lietuvoje nustatyti 270 užsikrėtimo COVID-19 atvejų, pranešė Statistikos departamentas. Bendras nustatytų atvejų konkretiems žmonėms skaičius šiuo metu pasiekė 187 039, iš jų patvirtinta...