Pasidalink per Facebook!

Sveiki dantys – sveiko organizmo, o dažnai, ir laimingo gyvenimo atspindys, nepaisant amžiaus, lyties, tautybės. Tačiau mažylio burnoje pasirodę pirmieji “perlai” užduoda daugybę klausimų rūpestingiems tėveliams: ar mažylio burnoje pakankamai dantukų? Ar jie sveiki? Kaip ir kada valyti? Ar vesti pas gydytoją odontologą, jei mažasis “kardadantis tigriukas” niekuo nesiskundžia ir dantis rodo tik mamytei?

Mamyte, lauk manęs drausmingai

Gal ir sunku patikėti, tačiau sveika šypsena prasideda dar mamos pilvelyje – pieninių dantukų užuomazgos pradeda vystytis šeštąją-septintąją nėštumo savaitę, o nuolatinių dantų užuomazgos atsiranda maždaug septintąjį vaisiaus vystymosi mėnesį. Šie faktai paminėti ne veltui – nepilnavertė ar skurdi, stokojanti vertingų mineralinių medžiagų mityba nėštumo metu, vartojami tam tikri medikamentai ar ligos, žalingi įpročiai, ypač alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimas, poilsio trūkumas bei stresas gali turėti įtakos besiformuojančioms dantų užuomazgoms. Ir ne tik joms. Tad nepamirškite, jog gera pradžia – pusė darbo.

Nėštumo metu keičiasi moters organizmo hormoninis fonas, medžiagų apykaita, taip pat didėja seilių rūgštingumas. Dėl hormoninių pokyčių, ypač jei prasta burnos higiena, prasideda nėštuminis dantenų uždegimas ˗ gingivitas: dantenos paburksta, valant kraujuoja, tampa skausmingos. Dėl sumažėjusios seilių pH vertės bei hormonų pokyčių padidėja ėduonies, ypač „slaptojo“,  atsiradimo tikimybė. Dažnas pykinimas ir vėmimas pirmame nėštumo trimestre ir padidėjęs skrandžio rūgštingumas trečiame trimestre didina dantų emalio erozijos tikimybę. Šiuos vargus iškęsti padės minkštas dantų šepetėlis, burnos skalavimo skystis, skrandžio rūgštingumą mažinančios priemonės.

Ne vienas praktikuojantis gydytojas pasakys, jog didžiulė bėda yra ankstyvuoju ar vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu odontologo kėdėje atsidūrusios moterys, nes taikomas daugybės ir diagnostinių, ir gydymo metodų ribojimas, tenka teikti tik būtiniausią pagalbą, gelbstint nuo skausmų ar infekcijos. Taigi, prieš planuodamos pastoti, būtinai kreipkitės dėl dantų gydymo, o pastojusios būtinai apsilankykite pas gydytoją odontologą 12-22-ąją nėštumo savaitę.

Pieninių dantų sutiktuvės

Dažnai tėvai nerimauja – tai kada gi pagaliau pasirodys tas pirmasis dantukas? Ne viena mama, visą naktį supusi apsiseilėjusį ir viskuo nepatenkintą savo rėksniuką, su pavydu žvelgia į draugių vaikučius, jau pasipuošusius baltučiais dantukais. Deja, paguodos gamtoje maža: normalu, kad pirmasis pieninis dantis pasirodo ir trečiąjį gyvenimo mėnesį, ir švenčiant pirmąjį gimtadienį. Laiko intervalas tikrai didelis, ypač prisimenant, jog maža dalis vaikų gimsta jau su vienu kitu pieniniu dantuku ir taip įvaro baimės jauniems tėveliams. Paprastai mūsų platumoje gyvenantys kūdikiai pirmų dantų sulaukia apie 6-8-ąjį gyvenimo mėnesį. Pirmieji kalasi apatinio žandikaulio centriniai kandžiai, tačiau jokios patologijos nėra, jei jūsų kūdikio dantų dygimo tvarka bus kitokia – organizmas yra labai individualus. Didelę įtaką dantų dygimo laikui turi genetiniai veiksniai bei persirgtos ligos, vitamino D stoka bei to nulemtas rachitas, infekciniai susirgimai; medžiagų apykaitos sutrikimai taip pat gali atitolinti pieninių dantų pasirodymą.

Apie trečiuosius gyvenimo metus pieninių dantų dygimas baigiasi ir galutinai susiformuoja pieninis sąkandis, kuris karaliauja iki 5-6 metų. Jei trimečiui pypliukui dar nėra išdygę visi 20 pieninių dantų, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju odontologu. Tačiau ir vėl – nepanikuokite. Pasitaupykite paauglystei.

Jei pieniniai dantys auga netaisyklingai ir nustatoma pieninio sąkandžio patologija, ortodontinis gydymas dažniausiai netaikomas. Išskirtiniais atvejais reikia konsultuotis su gydytoju ortodontu, pas kurį nukreipia gydytojas odontologas.

Kodėl ir kaip juos prižiūrėti

Išdygus pieniniams dantukams, atsipalaiduoti neteks, nes pirmasis dantukas pareikalauys ir pirmojo šepetuko. Šepetukas gal kiek per skambus žodis, tačiau fakto, kad valyti reikia jau patį pirmąjį išdygusį dantį, nekeičia. Nes laiku išdygę pieniniai dantys formuoja pieninį sąkandį ir palaiko taisyklingą žandikaulių padėtį, kas nulemia normalią kramtymo funkciją, veido dalių taisyklingą formavimąsi. Po pieniniais dantimis tūno nuolatinių dantų užuomazgos – neprižiūrimi, pažeisti ėduonies pieniniai dantukai leidžia infekcijai plisti į nuolatinius dantis ir taip gali juos pažeisti. Ankstyvas nefiziologinis pieninių dantų netekimas ˗ nuolatinio sąkandžio patologijos priežastis.

Tad atsakingų tėvų pareiga – pradėti rūpintis vos tik išdygusiais dantukais. Tą daryti reikėtų kasdien, bent du kartus per parą, pageidautina, prieš naktinį miegą. Dantuką švelniais sukamaisiais judesiais valyti specialiu ant piršto maunamu silikoniniu šepetuku ar tiesiog sudrėkintu švariu marlės (binto, lininės skepetaitės) gabaliuku, apsuktu aplink pirštą. Išdygus pirmiesiems dantims, reikėtų pradėti naudoti dantų pastą. Kokią dantų pastą naudoti, patars gydytojas odontologas individualiai, atsižvelgdamas į jūsų vaiko burnos būklę bei įvertindamas rizikos veiksnius.

Paprastai dantų valymas mažyliams tampa tėvų kantrybės išbandymu, tačiau jei nesuformuosite šių įgūdžių dabar, vėliau tai padaryti bus sunkiau.

Jei vaikas naktį geria iš buteliuko ar žinda krūtį, idealu dantis valyti ar bent paskalauti vandeniu po kiekvieno naktinio maitinimo, nes naktį sumažėja seilių gamyba, kas lemia palankias sąlygas bakterijoms daugintis burnoje.

Nepamirškite, jog mamos pienas taip pat turi pieno cukraus, t.y. laktozės, kuri, esant aktyviai burnos mikroflorai, sukelia dantų ėduonį. Mišinėliuose, tirpiose arbatose, sultyse itin gausu angliavandenių, todėl idealiausias gėrimas prieš miegą bei nakties metu yra vanduo.

Neteisingas ir močiučių patarimas: patepti dantenas medumi, kai dantukai kalasi skausmingai. Medus kenkia dantų audiniams. Šis produktas yra vienas agresyviausių ėduonies sukėlėjų dėl lipnios struktūros ir gausios angliavandenių sudėties, taip pat nerekomenduojamas vaikams iki vienerių metų dėl didelės alergijų rizikos.

Tėvai vaikui dantukus turėtų valyti maždaug iki septynerių  ˗ aštuonerių metų, nes iki to laiko dar nėra galutinai išlavinta smulkioji motorika, dvi minutes kartoti monotoniškus judesius vaikams atsibosta ir savarankiškas dantų valymas nebūna taisyklingas. Ir nors labai lengva patarinėti, bet mėginkite dantų valymą paversti žaidimu, valykitės drauge, dainuodami. Norėdami rasti kompromisą tarp savarankiškos asmenybės ugdymo ir švarių dantų, tiesiog iš pradžių leiskite vaikučiams patiems valyti dantukus, o tada pervalykite. Patikėkite, tai šiek tiek pigiau – ir laiko, ir finansiniu požiūriu – nei vėliau gydyti apleistus dantis.

Kad nereikėtų gąsdinti odontologais

Pirmasis apsilankymas pas odontologą turėtų būti ne tada, kai vaikas ėmė verksmingai skųstis danties skausmu ar po nakties sutinusiu veiduku. Rekomenduojama pirmąkart dantų gydytoją aplankyti iki vaiko pirmojo gimtadienio – gal šio vizito pyplys ir neatsimins, sėdės jums ant kelių, greičiausiai net nenorės žiotis, tačiau bus įvertinta dantų būklė, rekomenduota tolesnė dantų priežiūra. Labai svarbu vaikutį pratinti prie vizitų pas odontologą. Vaikas pamažu žaidimo forma susipažins su jam neįprasta aplinka, gydytoju, veidrodėliu ar siurbtuku ir pamatys, jog aplinka – draugiška bei smagi, procedūros nebaugios, gal namo parsineš net prizą. Labai svarbus ir tėvų psichologinis nusiteikimas: šiukštu nesakykite vaikui, jog “neskaudės, nebijok”, nes vaikas šiais žodžiais nuteikiamas kažkam baugaus, skausmingo.

Pasitaiko atvejų, kai vaikučiai priešinasi ir nesileidžia net apžiūrimi, nors dantų būklė tiesiog prašosi gydytojo odontologo įsikišimo. Tokiu atveju galimas gydymas, taikant bendrąją nejautrą, tačiau šiuo metodu žavėtis neraginčiau.

Nuolatiniai dantys

Apie penktuosius-šeštuosius metus ima klibėti pieniniai apatinio žandikaulio centriniai kandžiai, juos pakeičia nuolatiniai dantys, taip pat dygsta pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys – taip ima formuotis mišrus sąkandis. Apie tryliktuosius metus susiformuoja nuolatinių dantų sąkandis. Šiais laikotarpiais būtina ideali asmeninė burnos higiena, ypač krūminių dantų srityse, nes ką tik išdygę nuolatiniai krūminiai dantys nepilnai mineralizuoti ir žymiai lengviau pažeidžiami ėduonies.

Labai dažnai tėvai teiraujasi: “Kas yra dantų silantai ir kada jais dengti dantis?“. Gana dažnai pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys pasirodo net neiškritus pieniniams centriniams kandžiams. Šių turėsiančių lydėti iki žilos senatvės dantų vagelės būna nepilnai mineralizuotos, o paviršius porėtas, todėl dantys yra labai lengvai pažeidžiami. Stengiantis apsaugoti šiuos dantis nuo ėduonies, siekiant palengvinti dantų valymą, vos susiformavus krūminių dantų vagelėms, jie dengiami fluoro turinčiomis skystomis plombinėmis medžiagomis – silantais. Mokslu pagrįsta medicina įrodo silantų naudą, nes jais padengus sveikų nuolatinių krūminių dantų paviršių, karieso atsiradimo tikimybė sumažėja net 80-90 procentų. Vis dėlto silantais dengiami ne visi nuolatiniai krūminiai dantys, tai turi įvertinti gydytojas odontologas, atsižvelgdamas į prieš tai buvusių pieninių dantų būklę, dantų vagelių gylį, formą bei kitus veiksnius.

Konsultuoja veido ir žandikaulių chirurgė Justina Servienė .

Daugiau informacijos ir patarimų nėščiosioms bei mamytėms ieškokite svetainėje sumanimama.lt

Sveiki dantys – sveiko organizmo, o dažnai, ir laimingo gyvenimo atspindys, nepaisant amžiaus, lyties, tautybės. Tačiau mažylio burnoje pasirodę pirmieji “perlai” užduoda daugybę klausimų rūpestingiems tėveliams: ar mažylio burnoje pakankamai...