Džiaugiuosi savo pasirinkimais
Straipsnis buvo išspausdintas spalio 24d. laikraščio „Širvis“ 41-ame šių metų numeryje.
Nustebino vienas telefoninis skambutis: „Skaitau Jūsų laikraštį, geri straipsniai apie eilinius žmones, kuriuos gal pažįstame tik iš matymo, o gal tik girdėtos pavardės. Tad siūlau parašyti apie puikią savo amato meistrę, kirpėją, dirbančią adresu I. Šeiniaus g. 8, antrame aukšte. Pavardės nežinau, tik vardą – Skirmutė. Būčiau labai dėkingas. Ji tikrai verta, kad apie ją papasakotumėt skaitytojams.“ Skambinusysis prisistatė, tačiau norėjo likti nežinomas, nes Skirmutė nelabai mėgsta viešumos ir gali būti nepatenkinta jo siūlymu. Taip ir padarėme. Prisikalbinome Skirmutę pokalbiui, o skambučio autoriaus neišdavėme. Telieka intriga. Tikriausiai dabar Skirmutė suks galvą, kas taip padarė. Tespėlioja.
Pakalbėti sutartu laiku trukdė klientai. Tik įsibėgėjame į prisiminimus apie buvusį Buitinį gyventojų aptarnavimo kombinatą, žiūrėk, jau: „Labas rytas,“ – atėjo „garbanotas“ vyras į kirpyklą, o po kurio laiko visai kitaip atrodantis, pasėdėjęs Skirmutės kėdėje, išeina šypsodamasis, jau gražiai apkirptas. Ir vėl pradedame kalbą, tačiau kita tema. Ir taip priešokiais vyko mūsų pokalbis.
Teko pakalbinti ir atėjusius vyrus. Kodėl pasirinko šią kirpyklą. „Ne kirpyklą pasirinkau, o kirpėją. Ji kirpo mano tėtį, o ir aš mažiukas tik Skirmutei leidausi kerpamas.Be to, čia mažiausios kainos ir lankosi tik vyrai. Nemėgstu bendrų kirpyklų,“ – atsakė Ramūnas. Jam išėjus, Skirmutė Leškevičienė irgi pritarė kliento žožiams. Nepatinka jai bendros kirpyklos, beliko įrengti tik bendras pirtis.
Mokydamasi specialybės, buvo ruošiama kaip plataus profilio kirpėja. Kirpti, šukuoti tiek vyrus, tiek moteris. Baigusi mokslus, gavo paskyrimą į Širvintas, į tada buvusį Buitinio gyventojų aptarnavimo kombintatą (toliau –BGAK). Paskyrimo vieta tiko, nes iš gimtinės Panevėžio rajone, visa šeima jau buvo persikėlusi gyventi į Ukmergės rajoną. Tad Ukmergę Skirmutė vadina tėviške, o nuo tėviškės visai netoli Širvintos. Čia tuo metu būtinai reikėjo vyrų kirpėjos. Ja ir tapo naujai paskirta jauna specialistė, darbo profilio nepakeitė iki dabar. Tik Skirmutė jau ne naujokė, o didelę patirtį ir būrį nuolatinių klientų turinti kirpėja.
„Kerpu jau ketvirtą vyrų kartą. Kažkada ateidavę pagyvenę vyrai, atsivesdavo vaikų ar anūkų. Šiuo metu jau tie anūkai užaugę atsiveda savo vaikus,“ – pasakoja pašnekovė. Nesitiki, nes pati Skirmutė dar jauna ir labai energinga. O jos malonų aptarnavimą teko matyti iš arti. Su kiekvienu randa bendrą kalbą, nepamiršta pasiklausti, kaip sekasi patiems klientams ar jų šeimos nariams. Klientų daug, kaip atsiminti kas kam nutiko. „Juos visus seniai pažįstu. Jie man kaip giminės“.
O kaip su savo tikrosiomis giminėmis, ar yra laiko pabendrauti? „Visaip būna,“ – šypsosi kirpėja. Užaugusi gausioje dvylikos vaikų šeimoje, Skirmutė buvo pagal eilę trečioji dukra. Mama sukosi namie, o paaugę vaikai ėjo uždarbiauti į kolūkio laukus. Nebuvo kada tingėti ar nenorėti. Reikėjo. Skirmutė svajojo apie prancūzų kalbos mokytojos karjerą, tačiau tai gana ilgai užtruktų – vienuolika metų mokykloje ir dar keleri metai studijų – per ilgai. Norėjosi greičiau tapti savarankiška. Šiauliuose, baigus profesinę mokyklą daug greičiau galima pradėti savarankišką gyvenimą. Taip nusprendė pati Skirmutė, o tėvukai, šviesūs, kultūringi kaimo žmonės, neprieštaravo. „Profesijos ir vyrų mes jums nerinksime. Ką išsirinksit – tas Jūsų,“ – tokia tėvų nuostata. Visi vaikai mokslus rinkosi savarankiškai, visi tvarkingai gyvena, išsibarstę per Lietuvą, yra net ir Norvegijoje gyvenančių, tačiau broliški ryšiai niekada nenutrūko. Kai nebeliko tėvelių, visa šeimos taryba nusprendė kasmet susitikti savo sodyboje per Motinos dieną. Susitikimuose malonu prisiminti vaikystę, mokyklos metus, jaunystės nuotykius.
Senelis iš tėvelio pusės buvo Lietuvos kariuomenės savanoris, tėveliams nepatiko naujoji sovietinė santvarka, todėl apie vaikų dalyvavimą komjaunimo veikloje negalėjo būti ir kalbos. Kvietė mokytojai Skirmutę ir brolius bei seseris pasiaiškinti, kodėl nestoja į komjaunimo organizaciją. Savo vaikus nuo mokytojų reikalavimų apgynė į mokyklą atėjęs tėtis.
„Mes nuo mažens buvome auginami ir mokomi savarankiškumo.Taip auginau ir savo dukras. Vyresnioji Evelina nuėjo į mokyklą jau skaitydama. Parėjusi iš mokyklos vis vartydavo, skaitydavo pratybų sąsiuvinius. Pasirodo, per savaitę išsprendė visas pratybų užduotis. Pradinės klasės mokytoja E. Dambrauskienė siūlė Eveliną perkelti iš karto į antrą klasę, tačiau nesutikau. Mokytoja su ja dirbo atskirai, duodavo papildomų užduočių. Dešimt klasių mergaitės baigė vien dešimtukais. Jei atėjusi iš mokyklos kuri verkdavo dėl prastesnio pažymio, nuramindavau ją, sakydama, ar ašaros pakeis rezultatą; geriau pakartok užduotį ir ištaisysi pažymį. Neturėjau jokių problemų. Nėra jų ir dabar. Pačios pasirinko, kuo norėjo tapti. Studijavo Vilniaus universitete, o studijuodamos dirbo. Evelina krimto verslo administravimą, o Renata – kinų kalbą. Trečiame kurse Renata buvo išsiųsta studijuoti į Kiniją. Mokslus baigė su pagyrimu“, – nuoširdžiai porino Skirmutė.
Malonu klausyti, kaip jauna mama kalba apie savo suaugusias dukras, o bendrauja jos kaip trys draugės. Visos bendrai aptaria naujienas, pasikalba apie šeimos reikalus, tačiau sprendimus priima kaip kuriai atrodo teisinga.
Dabar jau Skirmutei gyvenimas teka ramia vaga. Turi nuosavą kirpyklą, apie kurią seniai svajojo, tačiau ankstesniais laikais buvo neįmanoma. Subyrėjus BGAK, ji pirmoji pradėjo kurti savo kirpyklą. Darbas mielas širdžiai. Laisvais vakarais yra laiko paskaityti knygas. Skaito Skirmutė ne banalius romanus, ją domina rimto turinio knygos apie tremtį, apie Lietuvos praeitį, mūsų istoriją. Domisi politika, Respublikos naujienomis, nežiūri popsinių laidų. Darbe apie gyvenimą pasikalba su nuolatiniais klientais. Nuobodžiauti nėra kada, tik spėk suktis. O Skirmutė ir sukasi, ir spėja, tik aš tą dieną jai sutrukdžiau. Tačiau neprisiimu sau kaltės, tai tas telefoninis skambutis kaltas. O aprašyti apie Skirmutę Leškevičienę tikrai buvo verta. Tam pritarė ir kirpykloje tuo metu apsilankę vyrai.
Parašykite komentarą