Naujausios žinios

Esam tik mes?

Straipsnis buvo išspausdintas  gegužės 17 d. laikraščio „Širvis“ 20-ame šių metų numeryje.

Viešoji biblioteka pompastiškai paminėjo savo 80-metį. Taip per šventę sakė gerbiamoji merė ir gavo didžiulę dovaną – garbingą rašytojo Igno Šeiniaus vardą. Taip, šventė buvo graži, bet man, beveik bibliotekos amžininkei, kai ko pritrūko. Pritrūko istorinės atminties ir pagarbos savo praeičiai ir tiems, kurie tą praeitį kūrė.

Gražiai nuskambėjo mažųjų skaitytojų žodžiai, kad jie auga kartu su biblioteka. Ir aš kažkada augau su dar visai jauna biblioteka, prisimenu visus pastatus, kuriuose jai teko pabuvoti. Prisimenu ir darbuotojas, juolab, kad bibliotekoje niekada nebuvo didelės kadrų kaitos ir visos darbuotojos čia triūsė dešimtmečiais. Deja, nors renginio pradžioje girdėjau sakant, kad čia susirinko buvusios ir esamos bibliotekininkės, tų, buvusių, nepastebėjau nei vienos. Ar niekas jų nekvietė, ar jos nesijaučia laukiamos buvusios darbovietės šventėje? Nežinia.

Bibliotekos direktorė, pradėjusi kalbėti apie istoriją, apsiribojo tokia informacija: „Biblioteka buvo įkurta 1937 metais, pirmuoju bibliotekininku tapo Povilas Valeika.“ Ir viskas. Tarsi per aštuoniasdešimt metų daugiau nieko neįvyko, ką būtų verta paminėti, ir daugiau niekas čia nedirbo.

Grįžusi namo nusprendžiau „paguglinti“ bibliotekos puslapį, prisiminti jos istoriją. Deja, ir čia informacijos radau ne ką daugiau. Atrodo, biblioteka seka valdančiosios daugumos pavyzdžiu ir atsisako to, kas buvo iki šiol. Valdantieji tikina, kad iki šios kadencijos rajone nieko nevyko, tad ir bibliotekoje nuspręsta laikytis pozicijos, kad iki dabartinės direktorės atėjimo nieko nebuvo? Merė savo kalboje irgi akcentavo dabartinės direktorės audringą veiklą ir dėkojo už nuveiktą didelį darbą. Nedrįstu menkinti direktorės nuopelnų, bet negi jos pora darbo metų nubraukia likusius 78? Man taip neatrodo.

Galiu tik pritarti entuziastingiems atsiliepimams apie gražią šventę. Taip, ji buvo įspūdinga. Bet pagarbos praeičiai joje pritrūko. Bibliotekoje, kuri savo prigimtimi turėtų būti didžiausia istorinės atminties saugotoja, taip neturėtų būti. Kuo tada užaugs tie, kurie šiandien auga su biblioteka? Be praeities nebus ir ateities! Tad neištrinkime prisiminimų ir gerbkime tuos, kurie yra jų dalimi.

Ilgametė skaitytoja

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*