Straipsnis buvo išspausdintas  gegužės 3 d. laikraščio „Širvis“ 18-ame šių metų numeryje.

Besilankant Bartkuškyje neįmanoma nepastebėti atnaujinto gražaus pastato su užrašu „Bartkuškio pagrindinė mokykla-daugiafunkcis centras“, neįmanoma negirdėti skardaus mokinių klegesio, neįmanoma praeiti pro šalį. Būtina užeiti. Taip ir darau. Visada lankydamasi mokyklose jaučiu šiokį tokį jaudulį, nostalgiją tiems laikams, kai pačiai teko lankyti mokyklą. O kaip skiriasi mano buvusioji mokykla nuo šiuolaikinių. Sąlygos nepalyginamos. Moksleiviai irgi kitokie: linksmi, drąsūs,smalsūs ir, malonu pastebėti, mandagūs. Mane, kaip atvykėlę, pasirodžiusią jų teritorijoje, tuoj apspito klausinėdami ko ieškau, kuo gali padėti. Išsiaiškinę nuvedė prie direktorės kabineto. Ir vėl prisiminiau, kokie mano laikais buvo pedagogai: rimti, griežti,kategoriški. O Bartkuškio mokykloje susipažinau su besišypsančia direktore, viso pokalbio metu šypsena nedingo nuo veido. Pasijutau lyg būtume seniai nesimačiusios draugės, o direktorė tik manęs ir telaukė.

2015 m. spalio mėnesį Danguolė Kalesnikienė, laimėjusi konkursą direktorės pareigoms eiti, tapo Bartkuškio mokyklos vadove. Nuo 2007 metų mokslų daktarė (nežinau, ar yra rajone kita mokykla ar gimnazija, kuriai vadovautų direktorius, turintis tokį mokslinį laipsnį). Prieš tai ilgą laiką dirbo Švietimo ir mokslo ministerijoje, vykdė nacionalinius mokinių pasiekimų tyrimus. 2002 metais ruošė anketas matematikos bei lietuvių kalbos raštingumui pagerinti. Į Daniją buvo pakviesta ekspertuoti vadovėlius. Dalyvavo mokslinėse konferencijose Italijoje, Ispanijoje, Bulgarijoje ir kitose šalyse (tiesiog nesuspėjau įsidėmėti visų paminėtų šalių). Dėstė universitete. Darbas įdomus, reikalaujantis būti naujovių sūkuryje, būti pasiruošusiai bendrauti su smalsiu, besimokančiu jaunimu. O namai, šeima likdavo tarytum antrame plane, su tuo negalima buvo ilgiau taikstytis. Reikėjo kardinalių pasikeitimų, o čia kaip tik pasirodė informacija, jog skelbiamas konkursas – Bartkuškio mokyklai reikalingas vadovas. Danguolė pripratusi prie iššūkių – kodėl nepabandžius? O dabar, jau dirbant direktore, kodėl nepabandžius įdiegti naujovių daugiafunkciame centre. Kai kaime nėra kultūros židinio – nyksta, gęsta kaimas. Atrodo, tai negresia Bartkuškiui. Štai vaikų darželyje jau vietų nėra. Neseniai gyvenvietėje atidarytas vaikų dienos centras, čia muzikos jau mokosi vienuolika mokinukų, pianinu groti juos moko atvažiuojantis profesionalus meno vadovas. Direktorė džiaugiasi jausdama didelę paramą iš Savivaldybės administracijos. Geri atsiliepimai apie mokyklą pasiekė net Vilnių, šiuo metu vienas moksleivis iš sostinės mokosi šioje mokykloje. Bartkuškio daugiafunkcis centras bendradarbiauja su Zibalų pagrindine mokykla, todėl į rengiamas diskotekas atvyksta ir zibališkiai. Populiarus mokykloje futbolas, o Rytis Mažeika tapo Lietuvos teniso čempionu, direktorė džiaugiasi olimpiadininku Vitalij Pilvinskij, kuris dalyvauja ir nugali matematikos, biologijos, fizikos,chemijos olimpiadose. Pertraukų metu mokiniai užsiima sau patinkančia veikla: antrame mokyklos aukšte stovi teniso stalas, norinčių žaisti niekada netrūksta; pasieny – du staliukai – tai šachmatais ir šaškėmis žaidžiančių vieta. Prie lentų sėdi tik keturi „asai“, o kiek žiūrovų, patarėjų. Nėra kada eibių krėsti, mokytojams nereikia „ganyti“ išdykėlių. Pirmame gi aukšte man nematytas „stebuklas“ – kaip direktorė pavadino – interaktyvios grindys. Prie lubų pritvirtintas projektorius, jį įjungus, ant grindų matomi vaikams tinkami įvairūs judrūs žaidimai. Bendraujant su direktore pasibaigė pamokos, todėl kaip žaisti ant interaktyvių grindų teko parodyti pačiai vadovei. O jai tai nesudarė keblumų: smulkutė, judri, smagi šokinėjo nuo figūros ant figūros ir tapo žaidimo nugalėtoja. Įsivaizduoju, kaip per pertraukas čia dūksta vaikai. Yra mokykloje patalpa, kurioje sėdint ant sėdmaišių priešais ant sienos didžiulis pasaulio politinis žemėlapis. Net ir nenorint galima įsiminti, kur yra kokia šalis ir kokia tos šalies sostinė. Neįkyri geografijos pamoka. O dar kompiuterių klasė, su čia įrengta interaktyvia lenta. Jaunimui įrengta moderni sporto salė su aukštos kokybės treniruokliais. Man beliko tik stebėtis tokia mokykla, kuri, manau, neatsilieka nuo miesto mokyklų. Direktorė D. Kalesnikienė ypač vertina ūkvedžio Dainiaus Šalkausko nuoširdų darbą, jis padaro ir tai, kas jam pagal pareigybę nepriklauso. Jam nėra neįvykdomų užduočių. Puikiu kolektyvu direktorė džiaugiasi ir didžiuojasi. Ateityje numatyta dar nemažai darbų, tačiau kokių – neatskleidė. Nesvarbu. Lai tik jie bus padaryti. To atsisveikindama ir palinkėjau.

Straipsnis buvo išspausdintas  gegužės 3 d. laikraščio „Širvis“ 18-ame šių metų numeryje. Besilankant Bartkuškyje neįmanoma nepastebėti atnaujinto gražaus pastato su užrašu „Bartkuškio pagrindinė mokykla-daugiafunkcis centras“, neįmanoma negirdėti skardaus mokinių klegesio,...