Jauniūnų krašte yra ką pamatyti
Janina Pukienė
Straipsnis buvo išspausdintas liepos 12 d. laikraščio „Širvis“ 28-ame šių metų numeryje.
Esu įsitikinusi – kelionių ir istorijos mylėtojai praėjusią savaitę be vargo rado piliakalnį himnui sugiedoti, juk jau nemažai jų kartu aplankėme. Šiandieną pasisvečiuokime Jauniūnų seniūnijoje – čia irgi yra ką aplankyti.
Ši seniūnija turi Sadūniškių piliakalnį, datuojamą I tūkstantmetyje prieš Kristų. Įrengtas jisai atskiroje kalvoje, iš trijų pusių juosiamoje pelkių. Aikštelė ovali, joje rasta lipdytinės keramikos. Šlaitai vidutinio statumo, šešių metrų aukščio. Viename piliakalnio šone buvo eksploatuotas karjeras, jis apardytas arimų. Piliakalnis nelengvai pasiekiamas. Nuo Širvintų–Maišiagalos plento prieš dujotiekį reikia pasukti į kairę ir rasti vos žymų keliuką per pelkėtą mišką. Teks paėjėti ir pėsčiomis, bet tikram žygeiviui – tai ne kliūtis.
Istorikai tikina, kad būtent Jauniūnų seniūnijoje yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo kapas. Kunigaikštis Algirdas mirė Maišiagaloje 1377 metais. Žymus lenkų kronikininkas Janas Dlugošas savo kronikose rašė, kad kunigaikštis žuvo Kukaveičio miške, netoli Maišiagalos pilies, ir buvo sudegintas su puikiausiu žirgu, dengtu perlais ir brangakmeniais atausta gūnia, apvilktas aukso apvadais žėrinčiu drabužiu, paauksuotu sidabro diržu perjuostu apsiaustu. Pasak kitų šaltinių, sudeginti buvo net aštuoniolika geriausių žirgų ir daugiau visokio turto. Istorikai nustatė, kad Kukaveičio miškas buvo dabartinio Gudulinės kaimo ribose, ant kalvos, kur dabar puikuojasi mobilaus ryšio bokštai. Nuo čia atsiveria gražūs apylinkių vaizdai. Pats kapas turėtų būti netoliese prie Variekos ežero esančio Turlojiškių kaimo pilkapyje. Anksčiau keliavusieji įspėja, kad Turlojiškes nusipirko įtakingi asmenys ir užtvėrė praėjimus. Bet užgrūdintiems keliautojams jokios kliūtys nebaisios.
Kai jauniūniškių paklausinėjau, kokių dar istorinių objektų galima čia pamatyti, išgirdau pasakojimą apie Izabelinės dvaro koplyčią, esančią kairiajame upės Musės krante. Medinė šv. Jurgio koplyčia buvo pastatyta didikų Valavičių dvare XVIII amžiaus antroje pusėje. Maišiagalos parapijos archyvuose yra išlikęs koplyčios aprašymas, datuojamas 1820 metais: „Dailus pastatas su dviem bokštais ir kupolu. Ant jų geležiniai paauksuoti kryžiai. Sienos dažytos baltai. Vidus išklijuotas žydru popieriumi. Medinis altorius dažytas balta ir žydra spalva, paauksuotas. Jėzaus Kristaus paveikslas altoriuje sidabro rūbais ir sidabro rėmuose“. Dvarininkai Valavičiai pamaldų laikyti kviesdavo kunigą iš Vilniaus.
Jauniūnų gyventojai prisimena tėvų ir senelių pasakojimus apie 1831 ir 1863 metų sukilimus prieš rusų carinės valdžios priespaudą. Sukilimuose dalyvavo ir dvaro savininkai. Pasakojama, kad sukilėliai priesaiką duodavo koplyčioje, priešais šv. Marijos paveikslą. Anot pasakojimų, rusų kareiviai išžudė sukilėlių būrį, Velykų dieną Izabelinės dvare susėdusį prie šventinio stalo. Jie buvo palaidoti šalia koplyčios. 1860 metais apgriauta koplyčia buvo atnaujinta ir vietiniai gyventojai čia melsdavosi dar daug metų. Čia vykdavo gegužinės ir birželinės pamaldos, po kurių jaunimas rengdavo lauke pasilinksminimus. Patys gyventojai ir prižiūrėdavo koplyčią, tvarkydavo ir remontuodavo, kruopščiai atnaujindavo paveikslus. Dvaro pastatų neišliko, o koplyčia, tiksliau – jos griuvėsiai – stovi ir šiandieną. Paskutinį kartą pamaldas šalia Izabelinės koplyčios Maišiagalos parapijos kunigas Juzefas Otrembskis aukojo Atgimimo pradžioje, 1993 metais. Šalia koplyčios pastatytas kryžius.
Verta aplankyti buvusią didingą koplyčią, pagerbti žuvusių sukilėlių atminimą. Deja, ir čia žemės savininkai nesvetingi, lankytojų nepageidauja. Bet lai tai neatbaido nuo noro aplankyti šią vietinių gyventojų gerbiamą ir prisimenamą vietą.
Štai kiek įdomaus galima pamatyti Jauniūnų seniūnijoje. Pirmyn, žygeiviai. Ir kalbinkit vietinius gyventojus, jie žino daug įdomaus. O aš už informaciją dėkoju ponioms Stefanijai Tamošiūnienei ir Danutai Jaglinskai.
Parašykite komentarą