Pasidalink per Facebook!

Ne tik Alionių apylinkėse, bet turbūt ir visame Širvintų krašte nerastume žmogaus, nepažįstančio ūkininkų Vyšniauskų. Nenuostabu – tai vieni pirmųjų rajono ūkininkų. Stasys Vyšniauskas Nepriklausomybės pradžioje Alionyse atsiėmė dvylika hektarų tėvų žemės ir taip prasidėjo šio ūkio istorija. Po keleto metų prie tėčio prisijungė sūnus Vidmantas. Dviese, pasitardami, jiedu vystė ir plėtė ūkį, drąsiai ėmėsi naujovių.

Rimtai ūkininkauja dėl tėčio

Šiandieną Vyšniauskų ūkyje darbuojasi jau trečia šeimos karta, o ir pats ūkis išaugo nuo 12 iki daugiau nei 500 ha žemės. Klausiame jaunosios ūkininkės Agnės Vyšniauskaitės, koks gi buvo jos kelias ūkininkavimo link?

„Kaip sakoma, jei kažkam lemta įvykti, tai ir įvyksta, – šypsosi pašnekovė. – Po mokyklos baigimo studijavau viešąjį administravimą. Studijas sėkmingai baigiau, įsidarbinau privačiame sektoriuje. Darbas sekėsi, lyg ir viskas buvo gerai. Bet savaitgaliais grįžusi į Alionis matydavau, kaip nelengva tėčiui vienam suktis, norėjosi jam padėti. Taip vieną dieną pribrendo sprendimas: laikas grįžti į kaimą, imtis ūkininkavimo ne priešokiais, o rimtai.“

Taip 2012 metais Agnė Vyšniauskaitė tapo ūkininke. Jos sprendimas nepaprastai pradžiugino tėtį Vidmantą. Pasitarę abu nusprendė, kad atskirs savo veiklą ir kurs du ūkius. Agnė gavo 100 ha žemės ir pradėjo organizuoti darbus. Tai nebuvo lengva, juk mergina neturėjo jokios technikos. Tėtis vos spėjo savo ūkyje suktis. Žinoma, jis stengėsi dukrai padėti, bet to nepakako. Teko techniką nuomoti. Tai nebuvo tinkama išeitis. Reikėjo papildomų lėšų, be to, ne visada techniką gaudavo laiku, o tai reiškė derliaus nuostolius. Tuomet Vidmantas Vyšniauskas patarė dukrai prašyti paramos.

Paramos dėka įgyvendinta ūkininkų svajonė

„Parašiau projektą, nusiunčiau jį ir gavau atsakymą, kad jis nebus svarstomas dėl lėšų trūkumo, – prisimena jaunoji ūkininkė. – Nusivylimas buvo didžiulis. Bet po kurio laiko mane pasiekė kitas laiškas, kad projekto svarstymas atnaujinamas. O netrukus gavau pranešimą, kad man pagal KPP 2014– 2020 metų programą „Investicijos į žemės ūkio valdas“ skirta beveik 130 tūkstančių eurų parama. Tai buvo 2016 metais. Paramą panaudojau labai tikslingai – būtiniausios technikos įsigijimui. Ūkyje atsirado traktorius „New Holland“, sėjamoji „Vaderstad“, purkštuvas ir trąšų skirstytuvas „Amazone“. Pirkiniai labai sustiprino ūkį. Paspartėjo darbai, nebereikia leisti pinigų nuomai. Technika nauja ir moderni. Štai sėjamoji, purkštuvas bei trąšų skirstytuvas yra valdomi kompiuteriu, todėl sėjant, purškiant ar barstant trąšas produktai niekada nepateks į apdorotą lauką antrą kartą. Šitaip sutaupoma sėklos ir trąšų, o teisingas paskirstymas lemia ir gausesnį derlių. Moderni technika leido sumažinti darbuotojų skaičių, tai irgi leidžia ūkininkauti su mažesnėmis sąnaudomis. Ateityje, jei bus galimybė, norėčiau prašyti paramos derliaus nuėmimo kombainui įsigyti.“

Įsigijus technikos, jaunajai ūkininkei atsirado galimybė plėsti ūkį. Šiuo metu ji valdo 240 ha žemės. Augina grūdines kultūras: žieminius ir vasarinius kviečius, taip pat šiek tiek žirnių ir grikių.

Tais pačiais metais paramą savo ūkiui gavo ir Agnės tėtis Vidmantas. Jos dėka įvykdyta sena abiejų ūkininkų svajonė: pusantro hektaro plote pastatyti modernūs žieminiai šiltnamiai. Dabar juose daržovės auginamos kone ištisus metus. Šildymą užtikrina galinga 2,5 megavatų biokuro katilinė.

Ūkininkavimas kupinas staigmenų

Klausantis optimistiškai skambančio Agnės pasakojimo, atrodo, kad ūkininkauti paprasta ir lengva. Ar tikrai taip?

„Ūkininkavimas kupinas nuolatinių iššūkių, – nesutinka ūkininkė. – Jos malonybė gamta nešykšti siurprizų: tai vandenyje laukus paskandina, tai visiškai išdžiovina. Pavasarį viskas prasideda gražiai, o rudenį nebeįmanoma derliaus nuimti. Ūkininkauju dar tik šeštus metus, o tokių situacijų jau buvo ne viena. O kur dar kiti nesklandumai. Technika, kad ir kokybiška ir nauja, bet ir ji būna, kad sugenda, dažniausiai pačiu netinkamiausiu laiku. Mane tie dalykai išmuša iš vėžių. Gerai, kad visada šalia tėtis, kuris ir nuramina, ir paguodžia. Džiaugiuosi, kad jis šalia.“

Gausėja šeimos ūkininkų gretos

Taigi, Vyšniauskų ūkyje triūsia jau trečia ūkininkų karta. Ir Agnė, ir jos tėtis džiaugiasi, kad šeimos jaunėlis Gražvydas irgi pasirinko ūkininkavimą. Jis, nuo mažens būdavęs šalia tėčio, pasirinko agroverslo technologijų studijas ir po mokslų žada prisijungti prie šeimos verslo. Vadinasi, ūkis turi ateitį ir perspektyvą. Belieka jaunimui palinkėti sėkmės.

Ne tik Alionių apylinkėse, bet turbūt ir visame Širvintų krašte nerastume žmogaus, nepažįstančio ūkininkų Vyšniauskų. Nenuostabu – tai vieni pirmųjų rajono ūkininkų. Stasys Vyšniauskas Nepriklausomybės pradžioje Alionyse atsiėmė dvylika hektarų...