Pasidalink per Facebook!

Gegužės 10-oji – judėjimo sveikatos labui diena. Ją iniciavo Pasaulinė sveikatos organizacija 2000-aisiais metais. Ši diena skirta visuotiniam fizinio aktyvumo skatinimui. Turime prisiminti, kad apie 50 proc. mūsų sveikatos lemia gyvenimo būdas ir žmogaus elgesys. Svarbiausi judėjimo dienos tikslai:

• Didinti gyventojų informuotumą apie fizinio aktyvumo naudą.
• Didinti gyventojų skaičių, dalyvaujančių visose fizinio aktyvumo veiklos srityse.
• Skatinti ir propaguoti sveiką gyvenseną, mėgėjų sportą ir bendrą fizinį aktyvumą.

Judėjimo dienos proga Kaišiadorių visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas Arvydas Raskilas „Širvio“ skaitytojams pristato fizinio aktyvumo piramidę suaugusiems ir komentuoja pagrindinius punktus.

– Pone Arvydai, kaipgi reiktų gyventi, kad būtume sveiki ir energingi?

– Mes, lietuviai, sveikindamiesi dažnai sakome „sveikas“ arba „sveiki“. Nubraukime galūnę, gausime linkėjimą „sveik“. Braukiame pirmą raidę, lieka nurodymas „veik“.

– Vadinasi, galime suformuoti šūkį „Veik ir sveik!“?

– Teisingai, skamba labai gražiai ir skatina veikti. Tad pradėkime nuo pirmos judėjimo piramidės pakopos – kasdienės fizinės veiklos. Turiu pabrėžti, kad nereikia painioti judėjimo sveikatos labui su judėjimu dėl darbo. Pavasaris, prasideda lauko darbai ir dažnas pasakys, kad jis į valias prisijudės kasdamas lysves ir sodindamas bulves. Bet toks „pasportavimas“ gali ir liūdnai baigtis, jei nebus paisoma tam tikrų taisyklių: nepervargti, daryti pertraukėles ir pan. Laisvalaikio fizinis aktyvumas yra naudingas jūsų sveikatai. Žinoma, visada reikia atsižvelgti į savo sveikatos būklę, judėjimo galimybes. Šešis kartus per savaitę po pusvalandį žmogus turi būti fiziškai aktyvus, kad pagerėtų širdies veikla ir paspartėtų kvėpavimas. Tai pirminė infarktų ir insultų profilaktika. Vaikai turėtų judėti po valandą per dieną. Kelionė pėsčiomis į darbą ir atgal, kopimas laiptais, o ne važiavimas liftu, pasivaikščiojimas su šunimi, bėgiojimas – viskas jūsų sveikatos labui, judėkime.

Antroji pakopa – aktyvus laisvalaikio judėjimas. Variantų begalės, tereikia pasirinkti, kas tinka ir patinka. Plaukiojimas, čiuožimas, riedučiai, sportiniai žaidimai, mažiausiai pusvalandį turime skirti kiekvieną dieną.

Trečioji pakopa – kūno lankstumą gerinantys ir raumenis stiprinantys pratimai bent du kartus per savaitę. Tinka aerobika, jogos pratimai, svarmenų kilnojimas, atsispaudimai, prisitraukimai. Vėlgi rinkitės maloniausią. Pratimų specifika priklauso nuo amžiaus.

Ketvirtoji pakopa – riboti sėslų gyvenimo būdą. Stenkitės išvengti ilgų fizinio pasyvumo periodų dienos metu. Sėslus darbas neturi trukti ilgiau nei dvi valandas, tuomet būtina 15 min. aktyvi pertrauka. Išnaudokime kiekvieną galimybę: net ir ruošiant arbatą galima ne drybsoti kėdėje, o patrypčioti, palinguoti – tai ypač svarbu moterims kojų grožiui ir venų apytakai. Galvos sukiojimas labai tinka dirbantiems kompiuteriu. Mokykimės iš vaikų, jie visada kruta, trypčioja. Dažnai net apibarame juos, o be reikalo. Jie elgiasi intuityviai teisingai. Imkime pavyzdį iš mažųjų ir judėkime kiekviena proga. O daržininkams irgi patariu nepervargti, daryti pertraukėles ir saugoti sveikatą.

Baigdamas pokalbį Arvydas priminė jauniesiems tėveliams, kad vyksta plaukimo užsiėmimai su tėveliais ir vaikučiais iki trejų metų baseine. Naudokitės, nes jau greitai baseinas bus uždarytas vasaros sezonui. O Musninkų ir Čiobiškio gyventojai gegužės 12 dieną laukiami sveikatos stotelėse. Tad judėkime sveikatos link.

Arvydą Raskilą kalbino Janina Pukienė

Gegužės 10-oji – judėjimo sveikatos labui diena. Ją iniciavo Pasaulinė sveikatos organizacija 2000-aisiais metais. Ši diena skirta visuotiniam fizinio aktyvumo skatinimui. Turime prisiminti, kad apie 50 proc. mūsų sveikatos lemia...