Ketvirtokų vizitas į Širvintų apylinkės teismą
Straipsnis buvo išspausdintas šių metų lapkričio 30 d. laikraščio „Širvis“ 46-ame numeryje.
Noras pažinti kuo daugiau profesijų, Širvintų pradinės mokyklos ketvirtos klasės mokinius atvedė į Širvintų rajono apylinkės teismą, kur mokinius svetingai pasitiko Širvintų rajono apylinkės teismo laikinai einanti pareigas teismo pirmininkė Irina Serafin ir teisėjų padėjėja Loreta Lipeikienė. Šios teisininkės plačiau supažindino mokinius su teisėjo profesija ir teismo institucija.
Turbūt kiekvienas žinome savo teises. O kas jas gina, buvo įdomu sužinoti. Širvintų teismo šeimininkai, pasitelkę animacinius filmus, plačiai ir vaizdžiai papasakojo, kad Lietuvoje yra kelių rūšių teismai: Apylinkių, Apygardų teismai, Lietuvos Apeliacinis ir Lietuvos Aukščiausiasis teismai. Tai institucijos, vykdančios teisingumą šalyje. Teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir vadovaujasi tik įstatymu. Iš filmukų vaikai taip pat sužinojo, kad prokuroras ir kaltinamojo advokatas padeda teisėjui priimti teisingą sprendimą. Mokiniams taip pat buvo paaiškinta, kad, jei pilietis nepatenkintas Teismo sprendimu, jis visada gali skųsti sprendimą aukštesnės instancijos Teismui, kuris patikrina, ar nebuvo padaryta klaidų priimant sprendimą.
Teismo svečiams paklausus, kaip tapti teisėju, I. Serafin juokaudama atsakė, kad visų pirma būtina mokėti skaityti, o jau tada gerais rezultatais baigti mokyklą, įsigyti teisininko specialybę universitete, dirbti penkerius metus teisės srityje, vėliau išlaikyti teisėjo egzaminą ir laimėti teisėjų atrankos konkursą. Taip pat paaiškino, kad prokuroras ir advokatas taip pat teisininkai. Tik prokuroras, kaip animaciniame filmuke buvo minėta, vadovauja ikiteisminiam tyrimui ir pateikia teismui kaltinimus, o advokatas apkaltintą asmenį gina Teisme. Paklausus, kuo labiausiai norėtų būti patys mokiniai, atsakymai pasiskirstė apyligiai. Tarp mokinių atsirado norinčių dirbti ir prokurorais, ir teisėjais, ir advokatais, ir policininkais, kurie pirmieji atvyksta į įvykio ar nusikaltimo vietą.
Svečiams buvo surengta ekskursija po Teismo patalpas. Širvintų apylinkės teisme pradinukai su užsidegimu apžiūrėjo kiekvieną kambarį. Aplankė ne vieną posėdžių salę, kur išdidžiai įsitaisė teisėjų krėsle, nedrąsiai, padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, stovėjo prie liudytojų tribūnos, palinkę prie kompiuterio, sėdėjo teismo sekretoriaus kėdėje. Konvojaus patalpose išmėgino laikinai sulaikytųjų kameras. Stebėjosi sunkiomis tų kamerų durimis, patikimais užraktais ir mažais veidrodiniais langeliais. Visi vienbalsiu tvirtino, jog nė už ką nenorėtų čia praleisti nė pusdienio. Mokinius nudžiugino jaukus vaikų apklausos kambarys, kurio sienos papuoštos spalvingais bei linksmais vaikų piešiniais.
Patekę į archyvą, mokiniai stebėjosi bylų gausa ir neįprastomis lentynomis. Mat, norint pasiimti bylą, reikia vairu atitraukti lentyną. Kiekvienas norėjo išbandyti neįprastąjį vairą. Vėliau jie aplankė ir pačių teisėjų darbo vietas bei kaltiniamojo ir advokato kambarius, kuriuose jie gali susipažinti su bylos medžiaga.
Galiausiai pradinukai susirinko didžiojoje teismo posėdžių salėje. Čia teisėja Irina Serafin pasirodė pasidabinusi neįprastais rūbais – apsiaustu – mantija. Ant jos kaklo puikavosi medalionas – tai teisėjo ženklas. Tiek mantija, tiek teisėjo ženklas – būtina teisėjų atributika ir yra vienoda visų rūšių teismų teisėjams. Teismo posėdžių salėje mokiniai sužinojo, kurioje vietoje sėdi teisėjas, kurioje kaltinamieji su advokatais, kurioje prokuroras bei atvirą teismą norintys stebėti Teismo svečiai. Atrodė, kad kiekviena teismo proceso dalyvių vieta lyg įpareigoja vaikus skirtingai elgtis: Teisėjo kėdėje mokiniai jautėsi išdidžiai, drąsiai, tvirtai. Sėdėdami jose gal kiek rūsčiai žvelgė į kitus klasės draugus. Teisėjo sekretoriaus darbo vieta įpareigoja užfiksuoti reikiamą informaciją, liudijimą. Tad ir mokiniai sėdėjo palinkę prie kompiuterio lyg pasiruošę kažką spausdinti. Įėję į kaltinamųjų užtvarą, mokiniai gūžėsi, nuleisdavo galvas. Atsisėdę į advokatų vietas, mažieji lankytojai buvo pasiruošę rėžti kalbas ir ginti nekaltuosius. Paklausti, kuri patalpa paliko didžiausią įspūdį, pradinukų dauguma atsakė, kad labiausiai patiko pabuvoti konvojaus patalpose įrengtose laikinai sulaikytųjų kamerose. O ketvirtokų mokytojai L. Ivanauskienei paklausus, kokius daiktus visose patalpose galėjo pamatyti, pasipylė gausybė atsakymų: filmavimo kameras, kompiuterius ar stalus bei besisukančias kėdes. Tik teisingai atsakė tie pradinukai, kurie kiekvienoje aplankytoje patalpoje pastebėjo Lietuvos Respublikos vėliavą ir herbą. Ši atributika primena lankytojams, kad Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu.
Viešnagės pabaigoje teisėja I. Serafin paaiškino mokiniams apie teisingumo svarbą kiekvienam, apie tai, kaip glaudžiai susijusios žmogaus teisės ir pareigos. Taip pat ji mokiniams priminė, kaip svarbu būti atsakingiems, pareigingiems, sąžiningiems žmonėms.
Susimąstę, pakėlę galvas mokiniai žengė mokyklos link. Įgyta nauja patirtis, pasisemta naujų žinių. Gal ne vienas iš jų išaugs teisingumo gynėju.
Parašykite komentarą