Pasidalink per Facebook!

Kiaukliai toli nuo rajono centro, o ir kelias į ten žiemą ne itin viliojantis. Bet vos išgirdę, kad įžiebus Kiauklių kaimo eglę laukia staigmenos, neatsispyrėme ir mes ten nuvykti ir tų staigmenų pamatyti. Juk neveltui senolių išmintis byloja: „Geriau vieną kartą pamatyti, nei dešimt kartų išgirsti“.

Vos išlipusius iš mašinos, mus sutiko su fejerverkais ir prieš akis sužibo natūrali tradiciškai papuošta eglutė. Ji gal nebūtų ir nustebinusi, bet kai pamatėme jos sargą – Milžiną senį besmegenį, iškart supratome, kad norintiems papokštauti ir žaisliukus nuo eglutės nurankioti gali liūdnai baigtis. Net negaliu pasakyt kelių metrų aukščio senis stovi prie Kiauklių kaimo kultūros centro, akis įbedęs tiesiai į kalėdinę eglutę, kaip girinis iš animacinio filmuko „Naujametinė pasaka“ tarsi sakytų: „Nuo triukšmo nuo netvarkos, nuo mašinų ūžimo saugau“. O kas bandys nesilaikyti taisyklių – nupūs juos savo galingu vėju iš po milžiniškos morkinės nosies.

Vėliau sulaukėme antros staigmenos. Kiaukliškiai nuo mažo iki brandaus amžiaus tapo aktoriais. Ir drįstu pasakyti visai ne prastais aktoriais. Pasipuošę ragais, skiauterėmis ir kanopomis, o kas ir knysliukais, jie vaidino nesenstančias vertybes primenančiame spektaklyje „Katės namai“, pastatytame pagal Samuilo Maršako pasaką.

Scenoje turtingoji katė ir jos kiemsargis į prabangius gėlėmis ir brangiais baldais išpuoštus namus kvietėsi tik pasiturinčius bičiulius, o lauke šąlantys, alkstantys ir pagalbos meldžiantys kačiukai išpuikusiai katei ir jos kiemsargiui – nė motais. Linksminosi sveteliai, šoko, dainavo ir vienas kitą į svečius kvietėsi. Tik netikėtai užklupo gaisras ir katės namai sudegė iki pamatų. Tuomet išaiškėjo, kad nei vieno veidmainio bičiulio namuose likusiai be namų katei vietos neatsirado. Aplankę visų savo svetelių namus ir nepakviesti į nė vieną, priėjo lūšnelę, kurioje gyveno kadaise katės išvaryti kačiukai. Jie įsileido tetą katę ir jos kiemsargį bei suteikė nelaimėliams pastogę.

Belieka tik pagirti, kaip apgalvotai Kiauklių kaimo bendruomenės pirmininkė ir Kultūros centro filialo vedėja Asta Amankavičienė parinko pasaką spektakliui prieš pat Kalėdas. Juk būtent „Katės namų“ pasakoje išaukštinamos amžinosios vertybės, mokoma bendrystės, taurumo bei užuojautos. Pamokanti istorija primena, kad turime vienas kitą užjausti, paremti. Nevalia smerkti vargšų, benamių ar našlaičių. Juk nežinia, kada pačiam gali tekti jų dalia.

Kiauklių teatriuko pradedantys aktoriai įsijautė į vaidmenis. Sėkmingai perteikė pasakos pagrindinę mintį. O ir pasiruošimo būta ne vieną dieną. Puikiai paruoštos dekoracijos, kostiumai, įterpiamos dainos ar šokiai nuteikė šventiškai. I

r su spektakliu staigmenos dar nesibaigė. Visų į kalėdinę šventę susirinkusių vaikučių laukė pati maloniausia staigmena – Kalėdų senelis su pilnutėliu maišu dovanų. Ir dovanos buvo ne butaforinės, o tikrų tikriausios ir pakako visiems salėje sėdėjusiems bei scenoje vaidinusiems vaikams. O Kiauklių Kalėda dosnus pasitaikė – dalino vaikams po maišelį skanėstų ir dar pridėjo po žaislą: kam lėlytę, kam mašinytę, o kam ir garsiai skambantį žaisliuką.

Tokia puiki šventė nebūtų pavykusi be kiaukliškių bendrystės. Todėl Kiauklių bendruomenės pirmininkė neužmiršo nuoširdžiai padėkoti visiems teatriuko aktoriukams: Reginai ir Zenonui Šekštelams, Reginai Janickienei, Audronei Naraškevičienei, Virginui Pajaujui, Vaidai ir Rimvydui Diliams, Lėjai, Vytautei, Karoliui, Dovydui, Laimutei, Rokui, Danutei Lemešovienei, Vaclavai Pajaujienei už užsienietiškas dovanas bei filialo vokaliniam ansambliui „Vilkesa“ (vadovė Audronė Burakovienė).

A. Amankavičienė dėkojo kolegėms Audronei ir Daliai už palaikymą, sveikinimus bei dovanas. Didelį „Ačiū“ tarė visų vaikučių tėveliams, kurie taip kantriai vaikus vežė į repeticijas.

Kokia gi šventė be rėmėjų. Kiauklių kalėdinę šventė rėmė V. ir V. Matuliai, I. ir R. Šimoniai, Kiauklių kaimo bendruomenė, lipdant senį besmegenį į pagalbą suskubo Vytas Lisauskas.

„Jūsų visų dėka šventė buvo puiki ir nepakartojama. Gražių artėjančių švenčių,“ – kalbėjo renginio vedėja Asta Amankavičienė.

D. Kiaulevičiūtės ir A. Bagočiūnienės nuotraukos

Kiaukliai toli nuo rajono centro, o ir kelias į ten žiemą ne itin viliojantis. Bet vos išgirdę, kad įžiebus Kiauklių kaimo eglę laukia staigmenos, neatsispyrėme ir mes ten nuvykti ir...