Pasidalink per Facebook!

Kalėdinis šurmulys labai greitai nutyla ir virsta rimtimi Sausio 13-ąją dieną. Kiekvienais metais prisimenu, kaip tądien labai gerai suvokiau tos dienos įvykius ir norą bet kokia kaina išsikovoti Lietuvos laisvę. Tą lemtingąją dieną drauge su širvintiškiais, savo vyru ir sūnumi budėjome prie Seimo. Mūsų stiprybė buvo vienybė, meilė Tėvynei ir troškimas būti laisviems.

Šiandien aš jau savo globotiniams pasakoju Sausio 13-osios įvykius. Visi klauso ištempę ausis. Drauge keliame Lietuvos vėliavą. Kiekvieną kartą pati atidžiai klausausi tos dienos įvykių liudytojų atsiminimų. Be to, neseniai teko bendrauti su 1991 m. gimusiais jaunuoliais, kurie tik iš savo tėvų, mokytojų, senelių, televizijos laidų, vykstančių minėjimų žino tos dienos įvykius. Buvau nustebinta, kad jaunuoliams rūpi Lietuvos istorija, jos ateitis ir save tapatina su Lietuvos laisve.

Jaunuoliai istorinius Sausio 13-osios įvykius sekte sekdavo

Kalbinti 1991 m. gimę jaunuoliai pasakoja, kad apie Sausio 13-oios įvykius sužinojo iš giminių ir kitų amžininkų, įvykių liudytojų, taip pat iš per televiziją kartais rodomų dokumentinių laidų. Pasak Dominyko, jis iki šiol su dideliu susidomėjimu jas žiūri. Darius prisipažįsta, kad negalėtų valandomis vardyti, kas kada nutiko, tačiau apie sausio įvykius daug girdėjo per istorijos pamokas, minėjimus mokykloje ir mieste. Prieš kelerius metus jam teko rengti reportažą jaunimo laidai apie tų dienų reikšmę ir dabartinį jų minėjimą, todėl žino ir faktus, ir žmonių prisiminimus bei emocijas. Anastazijai šeimos nariai visada pasakodavo, kas dėjosi mūsų šalyje, kai iki jos gimimo buvo likę mažiau nei mėnuo, ir kaip tuo metu buvo baisu tiek dėl šalies ateities, tiek dėl jų pačių.

Kalbintasis Mykolas gerai žinojo didžiąją dalį sausio įvykių, kaip jie rutuliojosi ir kokie buvo padariniai. Daug informacijos gavo mokykloje, per istorijos pamokas, paskojo tėvai, artimieji, prisiklausė buvusių parlamento viduje liudijimų. „Išties įdomu išgirsti, kaip niekam nenurodinėjant visi žinojo, ką daryti ir kur būti,“ – stebėjosi jau savo šeimą sukūręs jaunuolis.

Jonui tų dienų įvykiai yra tarsi vienybės simbolis, kuris skatina pamiršti iš vyresnio amžiaus žmonių lūpų girdimą „prie ruso buvo geriau“ ir žvelgti į Lietuvą kaip į vakarietiško pasaulio dalį.

Viktorija mena skaičiusi, kad 1991 m. sausį Kijeve, Ukrainoje, vyko mitingas už Lietuvos laisvę, todėl šio miesto Nepriklausomybės aikštėje plevėsuojančios mūsų šalies vėliavos atrodė simboliškai ir pozityviai.

Mikui įstrigę tos dienos renginiai, prisiminimai jam atrodo prasmingi. Mokyklos languose degančios žvakutės, patriotinės dainos, liudijimai – dvelkia paslaptingumu.

Kalbintoji Sofija nėra Lietuvos pilietė ir nėra mačiusi tų dienos įvykių, tačiau, anot jos, tai Lietuvos laisvės ir nepriklausomos šalies istorijos pradžia.

Vyresnio amžiaus žmonės įvairiai vertina Sausio 13-osios įvykius

Vitai (59 m.) Sausio 13-oji įaugusi atmintyje kaip didžiulės įtampos, nežinomybės, o kartu ir vilties data. Vyras Arvydas tą nakį įsiliejo į Parlamento gynėjų būrį. „Likusi viena su mažamečiais vaikais, be jokio ryšio, begaline baime, kokia seka pasisuks įvykiai, – pasakoja Vita. – Ši data, pareikalavusi Lietuvos žmonių aukų, įsimenama, kaip didžiulės drąsos, sutelktumo, patriotizmo, tikėjimo mūsų šalies laisve diena.“

Rimai (56 m.) Sausio 13-osios diena simbolizuoja pilnus namus, kai skubėjo kelti vėliavą, eidavo į minėjimus su vaikais. „O dabar vieniša vėliava ir dideliuose namuose aš tokia pat vieniša. Vėliavą vieniša, nes mūsų kaime toje gatvėje tik aš vis dar keliu vėliavą tą dieną, o aš vieniša dideliuose namuose, nes likau našlė, o vaikai iškeliavo į užsienį dirbti, nes čia nerado darbo, kad ne vergautų, o uždirbtų taip, kad galėtų išlaikyti šeimas. Taigi laisvė man šiuo metu reiškia vienatvę,“ – dalinosi Rima.

Sonata (51 m.) net nesureikšmina šios dienos. Ji, kai per televizorių žiūri tos dienos minėjimą, prisimena, kad įvykiai buvo tam, kad šiuo metu laisvai galėtų švęsti Kalėdas ar ramiai bažnyčioje krikštyti vaikus nesislapstydami. Moteris svarsto, ar Širvintose dabar yra tiek laisvės ir pasirinkimo, kad pajustų ją. „Ogi tik girdžiu: „turiu šypsotis, nes nenoriu prarasti darbo“, arba „aš palaikinau feisbuke vienos partijos vakarėlį ir sulaukiau direktorės skambučio su perspėjimu, kad turiu viską nuimti, nes kitaip galiu pradėt ieškotis darbo“, arba dar gražiau vienai moteriai net buvo pasakyta, kad viename kaime, kuriame gyvena daugumos Tarybos narys, ji nepageidaujama net renginyje. Tai ar dėl to žuvo Laivės gynėjai. Nemanau,“ – pesimistiškai apmąsto dabartinę situaciją rajono gyventoja.

Stefanija lig šiol jaučia nostalgiją rusų tvarkai ir nesuprantanti, kam ta laisvė, jei anksčiau ir duonos nestokojo, ir pakeliaudavo, o dabar turi dėti centą prie cento.

Sausio 13-oji jaunimui yra svarbi

Nuo pagrindinių Sausio 13-osios įvykių praėjo 28 metai. Didžioji dalis tais metais gimusių jau baigę mokslus, sukūrę šeimas, gal net išvykę į užsienį arba likę Lietuvoje ir ieško sau vietos po saule, įgyvendina savo tikslus arba siekia jų. Kai paklausiau kelių jaunuolių, ką jiems reiškia Sausio 13-oji, priešingai nei vyresnio amžiaus pašnekovai, jie nustebino patriotiškumu ir pagarba to meto liudytojams, žuvusiems asmenims, įžvelgia svarbią įtaką Lietuvai, įvairių sričių pažangai.

Dominykas šį istorinį įvykį vertina kaip lūžio tašką Lietuvos istorijoje, kai lietuvių tauta kovojo už savo principus. Dariui ši diena yra svarbi dėl to, kad turi laisvę ir gali dalyvauti valstybės reikaluose. Anot jo, tais metais gimę jaunuoliai gali ne liūdėti, o džiaugtis iškovota laisve. Be to, jis patvirtina, kad mažas varžtelis gali sugriauti didelį mechanizmą.

Paklausti jaunuoliai, jei įvykiai pasikartotų, kaip elgtųsi, dauguma patikino, kad nuošalyje neliktų, darytų tai, ko reikalautų situacija. Galiausiai pakartotų Aukščiausios Tarybos veiksmus, išnaudotų socialinius tinklus, informacines technologijas.

Jaunuoliai sieja savo ateitį su Lietuva

Mums jau įprasta, kad dar nebaigę mokyklos ar studijų jaunuoliai rezga mintis keliauti į užsienį ir ten laimės ieškoti ar įprasminti savo gyvenimą. Daug protų nuteka, tačiau nemažai lieka. Be to, pastebėjau, kad lieka savo kraštą mylintys jaunuoliai ir savo ateitį matantys tik Lietuvoje. Anot kalbinto Dariaus, jis nesiruošia sėdėi ant atsarginių suolelių ir stebėti, kaip ir kas Lietuvoje vyksta. Jis save įvardina kaip laisvos Lietuvos vaiką, kuris privalo užimti lyderiaujančias pozicijas įvairiose srityse, nesvarbu, ar tai būtų politika, verslas ar visuomeninė veikla. „Noriu kurti tokią Lietuvą, kokią įsivaizduoju, ir tai padarysiu,“ – ryžtingai porina jaunuolis.

Dominykas įžvelgia jaunos kartos pranašumą, nes jų galvose daugiau darnos ir modernumo ir išvengė sovietmečio nuodų. Kartais su draugais pašmaikštauja, kad reiktų šturmuoti Seimą, o po to atlyžta ir vėl laukia naujų rinkimų.

Mykolas jau savo įmonės vadovas, todėl nuolatos jaučia pareigą gautą laisvę įrodyti savo darbais. „Manau, kad nereikia bijoti naujovių, tereikia siekti racionalumo ir kokybės visose gyvenimo srityse, – rimtai svarsto jaunuolis. – Daug kas priklauso nuo manęs, o ne nuo komunistinės sistemos, kaip buvo sovietmečiu.“

Brandžiomis kalbomis mane užbūrė jaunuoliai. Net nežinau, ar aš pati buvau tokia brandi 28-erių metų. Akivaizdu, kad visuomenė tobulėja, kiekviena karta vis geriau supranta savo gyvenimo prasmę, įžvelgia savo gyvenimo tikslus. Tad visų pasvarstymus norėčiau baigti kalbintosios Jolitos mintimis: „Dabar yra tas laikas, kai galiu palikti didelį ir prasmingą pėdsaką šalies istorijoje.“

Kalėdinis šurmulys labai greitai nutyla ir virsta rimtimi Sausio 13-ąją dieną. Kiekvienais metais prisimenu, kaip tądien labai gerai suvokiau tos dienos įvykius ir norą bet kokia kaina išsikovoti Lietuvos laisvę....