Pasidalink per Facebook!

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) duomenimis, Lietuvoje patvirtintų ligos atvejų 533. Per kovo 30 dieną patvirtinta: naujų ligos atvejų – 49, mirusiųjų nuo koronaviruso – 7, pasveikusiųjų – 7, Per dieną ištirta – 1 389. Iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso – 11 280. NVSC duomenis, pateikusių asmenų skaičius: 74 887 (2020-03-20). Paveiktomis teritorijomis laikomos visos šalys. Šie duomenys surinkti iš visų laboratorijų, kuriose šie tyrimai atliekami.

SAM ragina žmones vadovautis medikų ir institucijų nurodymais, tai yra, maksimaliai vengti žmonių susibūrimų, esant galimybei dirbti iš namų, bendraujant gyvai išlaikyti atstumą vienas nuo kito, skirti ypatingą dėmesį rankų, paviršių higienai bei kita. Pajutus ligos simptomus kreiptis medikų pagalbos telefonu, nevykti patiems į gydymo įstaigas.

Medicinos profesorius Vytautas Kasiulevičius savo feisbuko paskyroje teigia, kad koronaviruso situacija pasaulyje nėra nei bloga, nei gera.

„Jokios paslapties ir sąmokslo čia nėra. Susirgimų skaičius įvairiose šalyse augs, kol pasieks lūžio tašką, ties kuriuo situacija stabilizuosis. Jau anksčiau savo paskyroje citavau prancūzų ir švedų epidemiologus, kurie teigia, kad Italija epidemijos piką pasieks balandžio 9 diena, Prancūzija – balandžio 14 dieną, Vokietija – gegužės 1 dieną, o Švedija tarp gegužės 26 dienos iki birželio 5 dienos. Tuo tarpu preliminarūs Vilniaus universiteto mokslininkų modeliai rodo pandemijos piką Lietuvoje pirmomis gegužės savaitėmis“, – aiškina medikas.

Pasak profesoriaus, infekcija prasideda gerklės skausmu, kosuliu, labai greitai atsiranda karščiavimas. Tai nebūdinga pavasariniams rinovirusams. Be to, medikas atkreipia dėmesį, kad net nugaros skausmas gali būti ligos ženklas.

V. Kasiulevičius išskyrė silpnąją kovoje su virusu vietą: „Vienareikšmiškai – sveikatos apsaugos sistema. Net ne karantino taisyklių nesilaikantys naujieji lietuviai ir buduliai. Pastaruosius gali priversti laikytis taisyklių policija. Bet užsikrečiantys ir į saviizoliaciją būriais keliaujantys medikai yra tik pandemijos pradžios prabanga, kurios nebegali šiomis dienomis sau leisti nei Italija, nei Prancūzija, nei Ispanija. Čia medikai dirba net sirgdami. Mažai kas girdi, kad Italijoje vykdydami savo pareigas jau mirė 50 medikų ir tai yra didelė ne tik žmogiška netektis. Nebus medikų, nebus kam gydyti ne tik COVID-19, bet insultų, infarktų, onkologinių ligų ir psichikos ligų. Tik todėl Lietuvos medikų sąjūdis ir kitos medikus vienijančios organizacijos nenustoja kartoti, kad medikai turi būti saugūs. Medicinos darbuotojai privalo turėti tinkamas apsaugos priemones, mokėti jomis naudotis ir mokėti tinkamai elgtis pandemijos metu. Deja, šias priemones teks taupyti netgi tuo atveju, jeigu žadėti milijonai respiratorių pasieks Lietuvą. Nuo šiol kiekvienas pacientas netgi pas šeimos gydytoją atvykstantis dėl nugaros skausmų gali būti užsikrėtęs COVID-19 infekcija, o vieno gydytojo užsikėtimas pasmerkia 2 savaičių izoliacijai mažiausiai 10 aplink susirgusį dirbančių medikų. Medikų siuntimas rotacijai į viruso užterštas gydymo įstaigas irgi nesprendžia jokių problemų, jeigu protrūkio židiniais tampa vis naujos gydymo įstaigos. O ir nuvykę rotacijai medikai kontaktuodami su likusiu personalu užsikrečia. Ir tokios viruso plitimo židiniais tapusios medicinos įstaigos ne tik nepadeda kontroliuoti, o netgi pačios platina infekciją. Galbūt geriau mažiau veikiančių gydymo įstaigų, bet tvarkingų, kuriose kiekvienas kontaktas ne tik su pacientu, bet ir su kolega vertinimas kaip kontaktas su COVID-19 ir tokių, kurios bet kokį tarpusavio bendravimą perveda į nuotolį. Jokių susirinkimų ir bendrų vizitacijų. Medicinos įstaiga, kurioje nedirba stipri infekcinių ligų kontrolės komanda, gali šiandien užsidaryti. Ir kuo anksčiau, tuo geriau.“

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) duomenimis, Lietuvoje patvirtintų ligos atvejų 533. Per kovo 30 dieną patvirtinta: naujų ligos atvejų – 49, mirusiųjų nuo koronaviruso – 7, pasveikusiųjų – 7,...